Kaip sukurti gerą emocinę sveikatą

Turinys

• Kaip tai atrodo veikiant?
• 1. Pastebėti nemalonias emocijas, kai jos kyla
• 2. Suvokti savęs vertinimus
• 3. Smalsumas
• Kodėl tai taip svarbu?
• Kaip galiu pagerinti savo emocinę sveikatą?
• 1. Praktikuokite emocinį reguliavimą
• 2. Mankšta
• 3. Stiprinti socialinius ryšius
• 4. Būkite dėmesingi
• 5. Gerai išsimiegokite
• Esmė

Pradedantiesiems tai nėra tas pats, kas psichinė sveikata. Nors šie du terminai dažnai vartojami pakaitomis, emocinė sveikata „sutelkia dėmesį į tai, kad atitiktų mūsų emocijas, pažeidžiamumą ir autentiškumą“, - sako licencijuota psichologė Juli Fraga, PsyD.

Gera emocinė sveikata yra pagrindinis atsparumo, savimonės ir bendro pasitenkinimo skatinimo aspektas.

Turėkite omenyje, kad gera emocinė sveikata nereiškia, kad esate visada laimingas arba esate laisvas nuo neigiamų emocijų. Tai yra įgūdžių ir išteklių valdymas kasdienio gyvenimo peripetijoms.

Kaip tai atrodo veikiant?

Čia apžvelgiami keli įprasti geros emocinės sveikatos pavyzdžiai ir jų poveikis.

1. Pastebėti nemalonias emocijas, kai jos kyla

Tai leidžia jums juos pavadinti ir tvarkyti sveikais būdais. Pvz., Galite pasirinkti užjaučiantį akistatą su tuo, kas jus įskaudino ar supykdė, o ne užgauti. O gal jūs nusprendžiate nustatyti keletą sveikų ribų darbe ar su artimaisiais.

2. Suvokti savęs vertinimus

Anot Fragos, tai reiškia, kad tą kritišką vidinį balsą reikia paversti savimeilės ir atjautos galimybe.

Pvz., Kai pastebite neigiamą savęs kalbėjimą, galite paklausti:

• "Jei mano vaikas, partneris ar geriausias draugas kalbėtų su manimi tokiu būdu, kaip aš atsakyčiau?"
• „Kodėl man sunku elgtis taip, kaip elgiuosi su kitais?“

3. Smalsumas

Emocinė sveikata klesti tada, kai domitės savo mintimis, elgesiu ir jausmais ir kodėl jie gali kilti tam tikru metu, sako Fraga.

Svarbu mokėti savęs paklausti: „Kodėl aš taip elgiuosi?“ arba „Kas yra mano praeitis, dėl kurios galėčiau stipriai reaguoti į x, y ir z?“

Kodėl tai taip svarbu?

Dirbti savo emocinės sveikatos srityje yra taip pat svarbu, kaip ir rūpintis savo fizine gerove.

Ir tas darbas atsiperka:

• Atsparumas stresui. rodo, kad emocinis kančia daro jus labiau pažeidžiamus fizinių ligų, paveikdamas imuninę sistemą.
• Gilesni santykiai. Kai turite įgūdžių valdyti emocijas, lengviau susisiekti su kitais ir parodyti daugiau empatijos bei atjautos. Jūs taip pat galite geriau ginčytis ir kalbėtis per savo jausmus.
• Aukštesnė savivertė. Jūsų mintys, jausmai ir patirtis daro įtaką jūsų pačių savijautai. Gera emocinė sveikata padeda įžvelgti geriausią savyje, nepaisant iššūkių.
• Daugiau energijos. Teigiamas požiūris leidžia jaustis energingesniam ir padeda susikaupti bei aiškiau mąstyti, o bloga emocinė sveikata sekina jūsų psichinius išteklius ir sukelia išsekimą.

Kaip galiu pagerinti savo emocinę sveikatą?

Emocinė sveikata yra daugiau procesas, o ne tikslas. Tikėtina, kad jūs jau darote keletą dalykų, kurie padeda sustiprinti jūsų emocinę sveikatą.

Vykdydami šiuos patarimus, prisiminkite, kad emocinė sveikata nėra visada gera nuotaika. Tai yra savęs aprūpinimas susitvarkyti su gerais, blogais ir viskuo, kas yra tarp jų.

1. Praktikuokite emocinį reguliavimą

Emocijos gali ir kartais iš jūsų pasisemti geriausių rezultatų, tačiau išmokus įveikti strategijas joms malšinti gali būti lengviau reaguoti, o ne reaguoti į nemalonias situacijas, pataria Fraga.

Įveikos strategijos gali apimti:

• meditacija
• žurnalą
• klausausi muzikos
• kalbėdamasis su terapeutu

2. Mankšta

Jei darbe ar namuose jus apima stresas, reguliariai mankštintis gali atrodyti neįmanoma. Tačiau skiriant laiko fizinei veiklai, galima maitinti tiek emocinę, tiek fizinę sveikatą, sako Fraga.

Siekite 30 minučių per dieną skirti tam tikrai fizinei veiklai. Jei jums trūksta laiko, raskite 10 ar 15 minučių laiko gabaliukus, kad galėtumėte greitai pasivaikščioti.

3. Stiprinti socialinius ryšius

Jūsų saitai su kitais gali stipriai paveikti jūsų emocinę ir fizinę sveikatą. Palaikydami ryšį su artimaisiais, galite susidurti su buferiu, kai išgyvenate iššūkius,

Palaikykite šiuos ryšius praleisdami laiką su artimais draugais ir šeima asmeniškai arba telefonu.

4. Būkite dėmesingi

Didėjantis mokslinių tyrimų skaičius susieja dėmesingumą su mažesniu emociniu reaktyvumu ir didesniu pasitenkinimu santykiais.

Mindfulness gali būti toks pat paprastas, kaip sutelkti dėmesį į vieną dalyką vienu metu, išbandyti detoksikaciją socialiniuose tinkluose arba paversti namų darbus protine pertrauka. Esmė yra atitikti savo sąmoningumo praktiką ir skirti net kelias minutes tam, kas jums patinka.

5. Gerai išsimiegokite

Aukodamas miegui tave labiau pažeidžia stresas ir nerimas.

Vienas 2018 m. Tyrimas parodė, kad dėl miego trūkumo kyla daugiau pasikartojančių neigiamų minčių. Pernelyg pavargę galite tapti emociškai reaktyvesni. Tas emocinis reaktyvumas gali neigiamai paveikti jūsų požiūrį, pasirodymą ir santykius.

Įsitikinkite, kad laikotės miego ir pabudimo laiko, taip pat optimizuojate savo miegamojo aplinką, kad galėtumėte pakankamai ilsėtis.

Esmė

Gera emocinė sveikata yra labai svarbi jūsų gerovei. Jei manote, kad jūsų mintys ir emocijos išnaudoja visas jūsų galimybes, gali padėti rūpinimasis savo pagrindiniais poreikiais - miegu ir ryšiu su artimaisiais.

Jei atrodo, kad tai nepadeda, apsvarstykite galimybę dirbti su terapeutu ar kitu psichinės sveikatos specialistu. Jie gali padėti jums aiškiai nustatyti savo emocinės sveikatos aspektus, kuriuos norite pagerinti, ir padėti jums parengti planą.