Skuba ar skubi situacija: koks skirtumas ir kada kreiptis į ligoninę

Turinys

• Kas yra ekstremali situacija
• Kas yra skubumas
• Avarinės situacijos prieš skubumas
• Kada turėčiau kreiptis į ligoninę
• 1. Sąmonės praradimas, alpimas ar psichinė sumišimas
• 2. Nelaimingas atsitikimas ar rimtas kritimas
• 3. Vienos kūno pusės judėjimo sunkumas arba sustingimas
• 4. Stiprus ar staigus skausmas
• 5. Kosulys, kuris laikui bėgant blogėja
• 6. Karščiavimas, trunkantis ilgiau nei 3 dienas

Skuba ir skubi situacija gali atrodyti kaip du labai panašūs žodžiai, tačiau ligoninės aplinkoje šie žodžiai turi labai skirtingą reikšmę, padedančią įvertinti pacientus pagal jų gyvenimo riziką, optimizuojant laiką, kuris praeina nuo simptomų atsiradimo iki medicininis gydymas.

Nepaisant neatidėliotinos pagalbos ar skubios pagalbos, bet kokį atvejį, kuris atrodo pavojingas gyvybei, turėtų kuo skubiau įvertinti sveikatos priežiūros specialistas, o pagalbos reikia kreiptis pagalbos telefonu 192 arba pagalbos skyriuje regione.

Kas yra ekstremali situacija

Paprastai terminas „Skubus atvėjis„jis naudojamas sunkiausiais atvejais, kai asmeniui gresia tiesioginė gyvybės praradimo rizika, todėl gydymą reikia pradėti kuo greičiau, net jei vis dar nėra tiksliai apibrėžtos diagnozės.

Šių atvejų gydymas ypač skirtas bandymui suvaldyti gyvybinius požymius, o ne išspręsti problemos priežastį. Šis apibrėžimas apima tokias situacijas kaip, pavyzdžiui, sunkus kraujavimas, insultas ar širdies priepuolis.

Kas yra skubumas

Žodis "skubumas"vartojamas apibūdinti situaciją, kuri yra rimta, tačiau kuri nekelia tiesioginės rizikos gyvybei, nors laikui bėgant ji gali išsivystyti į avarinę situaciją. Ši klasifikacija apima tokius atvejus kaip, pavyzdžiui, lūžiai, 1 ir 2 laipsnių nudegimai ar apendicitas.

Tokiais atvejais yra daugiau laiko atlikti kelis tyrimus, nustatyti priežastį ir apibrėžti geriausią gydymo formą, kuri turėtų būti nukreipta šalinti priežastį, o ne tik stabilizuoti gyvybinius požymius.

Avarinės situacijos prieš skubumas

Toliau pateikiamos kelios situacijos, kurias galima apibūdinti kaip ekstremalią situaciją arba skubą:

Bet kuri iš pateiktų situacijų yra priežastis vykti į ligoninę ir profesionaliai įvertinti gydytoją, slaugytoją ar kitą sveikatos priežiūros specialistą.

Kada turėčiau kreiptis į ligoninę

Ne visada lengva nustatyti, kada tikrai reikia kreiptis į ligoninę ar greitosios pagalbos skyrių, todėl čia yra keletas pagrindinių simptomų, pateisinančių eigą į greitosios pagalbos skyrių ar greitosios pagalbos skyrių:

1. Sąmonės praradimas, alpimas ar psichinė sumišimas

Kai prarandama sąmonė, alpsta, sumišimas ar stiprus galvos svaigimas, svarbu kreiptis į ligoninę ar greitosios pagalbos skyrių, ypač jei yra kitų simptomų, pavyzdžiui, dusulys ar vėmimas. Sąmonės praradimas arba dažnas alpimas gali reikšti kitas rimtesnes problemas, tokias kaip širdies, neurologinės ligos ar vidinis kraujavimas.

2. Nelaimingas atsitikimas ar rimtas kritimas

Jei patyrėte rimtų sužalojimų arba buvote sužeisti dėl avarijos ar sporto, svarbu kreiptis į ligoninę, jei:

• Jis sumušė galvą arba prarado sąmonę;
• Jūs turite didelę mėlynę ar patinimą kurioje nors kūno vietoje;
• Turi gilų pjūvį ar kraujavimą;
• Jūs turite stiprų skausmą bet kurioje kūno vietoje arba įtariate lūžį.

Svarbu, kad šiuos simptomus stebėtų ir įvertintų specialistas, todėl gali tekti atlikti kai kuriuos tyrimus, kad simptomai nepablogėtų ar nesukeltų rimtesnių pasekmių.

3. Vienos kūno pusės judėjimo sunkumas arba sustingimas

Kai yra atminties praradimas ir psichinė sumišimas, sumažėjęs vienos kūno pusės stiprumas ir jautrumas ar stiprus galvos skausmas, įtariami insultai, todėl labai svarbu greitai kreiptis į medikus.

4. Stiprus ar staigus skausmas

Bet kokį stiprų skausmą, kuris atsiranda be aiškios priežasties, turėtų ištirti gydytojas, ypač jei jis nepraeina po kelių minučių. Tačiau yra keletas skausmų, kurie gali kelti nerimą nei kiti, pavyzdžiui:

• Staigus krūtinės skausmas gali būti, pavyzdžiui, infarkto, pneumotorakso ar plaučių embolijos požymis;
• Moterims staigus, stiprus pilvo skausmas gali reikšti persileidimą;
• Stiprus pilvo skausmas gali rodyti apendicitą ar infekciją tulžies pūslėje ar kasoje;
• Stiprus skausmas inkstų srityje gali būti šlapimo takų infekcijos požymis;
• Stiprus ir nepagrįstas galvos skausmas gali būti hemoraginio insulto požymis;
• Stiprus sėklidžių skausmas gali rodyti infekcijos buvimą sėklidėse.

Šiose situacijose, ypač kai skausmas nepraeina arba sustiprėja, rekomenduojama kreiptis į ligoninę ar greitosios pagalbos skyrių.

5. Kosulys, kuris laikui bėgant blogėja

Kai nuolatinis kosulys nepraeina arba blogėja, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydytoją, nes tai gali reikšti, kad yra kvėpavimo takų ligų, tokių kaip gripas, kvėpavimo takų infekcija, pneumonija ar bronchitas. Be to, gali pasireikšti kiti simptomai, tokie kaip dusulys, krūtinės skausmas ar skrepliai.

6. Karščiavimas, trunkantis ilgiau nei 3 dienas

Karščiavimas yra dažnas simptomas, atsirandantis dėl organizmo gynybinės reakcijos nuo infekcijos, tokios kaip gripas, meningitas, pneumonija, kvėpavimo takų infekcijos, šlapimo takų infekcijos ar gastroenteritas.

Kai karščiavimas yra vienintelis ligos simptomas arba kai jis trunka mažiau nei 3 dienas, nebūtina kreiptis į medikus ir rekomenduojama dar palaukti.

Tačiau kai karščiavimas trunka ilgiau nei tris dienas arba kai jį lydi kiti simptomai, tokie kaip dusulys ar traukuliai, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į ligoninę ar greitosios pagalbos skyrių.

Peršalimo simptomai, lengvos infekcijos, virškinimo problemos, nedideli sužalojimai ar nestiprus skausmas yra simptomai, kurie nepateisina apsilankymo ligoninėje ar greitosios pagalbos skyriuje, todėl galima laukti bendrosios praktikos gydytojo ar įprasto gydytojo konsultacijos.