Drebulys: 9 pagrindinės priežastys (ir ką daryti)

Turinys

• 9 pagrindinės vokų drebėjimo priežastys
• 1. Pernelyg didelis stresas
• 2. Miego kelias valandas
• 3. Vitaminų trūkumas ar dehidracija
• 4. Regėjimo problemos
• 5. Sausa akis
• 6. Kavos ar alkoholio vartojimas
• 7. Alergija
• 8. Vaistų vartojimas
• 9. Nervų sistemos pokyčiai
• Kada kreiptis į gydytoją

Akių drebulys yra terminas, kurį dauguma žmonių vartoja norėdami apibūdinti vibraciją akies voke. Šis pojūtis yra labai dažnas ir dažniausiai įvyksta dėl akių raumenų nuovargio, kuris yra labai panašus į tai, kas vyksta bet kurio kito kūno raumens mėšlungyje.

Daugeliu atvejų drebulys trunka dieną ar dvi, tačiau yra atvejų, kai jis pasireiškia kelias savaites ar mėnesius, todėl tai yra didelis nemalonumas. Esant tokioms situacijoms, turėtumėte kreiptis į oftalmologą ar bendrosios praktikos gydytoją, nes tai taip pat gali būti regėjimo problemų ar infekcijos požymis.

Be to, būna situacijų, kai akis tik dreba, o ne vokai. Kai taip atsitinka, jis vadinamas nistagmu, kurį nustatyti yra sunkiau nei vokų drebulį, ir jį patikrina gydytojas, atlikdamas tyrimą, kad nustatytų tokias sveikatos problemas kaip labirintitas, neurologiniai sutrikimai ar vitaminų trūkumas. Sužinokite daugiau, kas yra nistagmas, pagrindinės priežastys ir gydymas.

9 pagrindinės vokų drebėjimo priežastys

Nors drebulį sukelia pavargę akių raumenys, prie situacijos gali prisidėti kelios priežastys:

1. Pernelyg didelis stresas

Dėl išsiskiriančių hormonų stresas sukelia keletą pokyčių organizme, ypač raumenų veikloje.

Tokiu būdu mažesni raumenys, pavyzdžiui, vokų, gali patirti didesnį šių hormonų poveikį, nevalingai judėdami.

Ką daryti, kad sustotų: jei išgyvenate didesnio streso periodą, turėtumėte pabandyti atlikti atpalaiduojančią veiklą, pavyzdžiui, išeiti su draugais, žiūrėti filmą ar, pavyzdžiui, lankyti jogos užsiėmimus, kad padėtumėte subalansuoti hormonų gamybą ir sustabdyti drebulį.

2. Miego kelias valandas

Miegant mažiau nei 7 ar 8 valandas per naktį, akių raumenys gali gerokai pavargti, nes keletą valandų jie turėjo dirbti tiesiai be poilsio, taip pat padidindami streso hormonų išsiskyrimą. Kai taip atsitinka, akių vokai tampa silpnesni, pradeda drebėti be aiškios priežasties.

Ką daryti, kad sustotų: rekomenduojama kiekvieną naktį miegoti bent 7 valandas, sukuriant ramią ir atpalaiduojančią aplinką, kad miegas būtų ramesnis. Jei kyla problemų užmigti, pateikiame keletą natūralių strategijų, kaip greičiau ir geriau miegoti.

3. Vitaminų trūkumas ar dehidracija

Kai kurių pagrindinių vitaminų, tokių kaip vitaminas B12, ar mineralų, tokių kaip kalis ar magnis, trūkumas gali sukelti nevalingus raumenų, įskaitant akių vokus, spazmus. Be to, mažas vandens suvartojimas taip pat gali sukelti dehidrataciją, kuri silpnina raumenis ir gali sukelti drebulį.

Taip pat verta atsiminti, kad vyresniems nei 65 metų žmonėms ar vegetariška mityba dažniausiai trūksta būtino vitamino ir jie gali dažniau patirti drebulį.

Ką daryti, kad sustotų: padidinkite maisto produktų su vitaminu B, tokių kaip žuvis, mėsa, kiaušiniai ar pieno produktai, kiekį, taip pat bandykite išgerti bent 1,5 litro vandens per dieną. Peržiūrėkite kitus simptomus, kurie gali padėti patvirtinti vitamino B trūkumą.

4. Regėjimo problemos

Regėjimo problemos atrodo gana nekenksmingos, tačiau gali sukelti įvairių problemų organizme, tokių kaip galvos skausmas, per didelis nuovargis ir drebulys akyje. Taip yra todėl, kad akys pernelyg stengiasi sutelkti dėmesį į tai, į ką žiūrite, pavargti labiau nei įprastai. Štai kaip įvertinti savo viziją namuose.

Ką daryti, kad sustotų: jei jums kyla sunkumų, pavyzdžiui, skaitant kai kurias raides ar matant iš tolo, patartina kreiptis į oftalmologą ir nustatyti, ar tikrai yra problema, kurią reikia gydyti. Žmonėms, kurie nešioja akinius, jie turėtų kreiptis į oftalmologą, jei nuo paskutinio paskyrimo praėjo daugiau nei 1 metai, nes gali tekti pakoreguoti laipsnį.

5. Sausa akis

Po 50 metų akių sausumas yra labai dažna problema, dėl kurios gali pasireikšti nevalingas drebulys, atsirandantis bandant padėti drėkinti akį. Tačiau, be amžiaus, prie šios problemos gali prisidėti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, daug valandų praleisti prie kompiuterio, nešioti kontaktinius lęšius ar vartoti antihistamininius vaistus.

Ką daryti, kad sustotų: patartina visą dieną naudoti drėkinamąjį akių lašą, kad akis būtų gerai hidratuota. Be to, po 1 ar 2 valandų prie kompiuterio svarbu pailsinti akis ir vengti kontaktinių lęšių ne ilgiau kaip 8 valandas. Pažiūrėkite, kokius drėkinamuosius akių lašus galite naudoti sausoms akims gydyti.

6. Kavos ar alkoholio vartojimas

Išgėrus daugiau nei 6 puodelius kavos per dieną arba, pavyzdžiui, daugiau nei 2 taures vyno, gali padidėti akių vokų drebėjimo tikimybė, nes kūnas tampa budresnis ir dehidratuojamas.

Ką daryti, kad sustotų: pabandykite palaipsniui mažinti alkoholio ir kavos vartojimą bei didinti vandens suvartojimą. Peržiūrėkite kitas technikas, kurias galite naudoti norėdami pakeisti kavą ir turėti energijos.

7. Alergija

Žmonėms, kenčiantiems nuo alergijos, gali pasireikšti įvairūs su akimis susiję simptomai, pvz., Paraudimas, niežėjimas ar per didelis ašarų susidarymas. Tačiau, kasant akis, medžiaga, žinoma kaip histaminas, gaminama alerginėse situacijose, gali pasiekti akių vokus ir sukelti drebėjimą.

Ką daryti, kad sustotų: patartina gydytis bendrosios praktikos gydytojo ar alergologo rekomenduotais antihistamininiais vaistais, taip pat vengti, kai tik įmanoma, kontakto su medžiaga, kuriai jis yra alergiškas.

8. Vaistų vartojimas

Kai kurie vaistai, vartojami emfizemai, astmai ir epilepsijai gydyti, tokie kaip teofilinas, beta adrenerginiai agonistai, kortikosteroidai ir valproatas, gali sukelti akių drebėjimą kaip šalutinį poveikį.

Ką daryti, kad sustotų: turėtumėte informuoti vaistą paskyrusį gydytoją, kad įvertintumėte galimybę pakeisti vartojamą dozę ar net pakeisti vaistą, kad sumažintumėte šio šalutinio poveikio pasireiškimą.

9. Nervų sistemos pokyčiai

Pagrindinis nervų pakitimas, galintis sukelti drebulį akyse, yra blefarospazmas, kuris gali paveikti abi akis ir sukelti pasikartojantį vokų judėjimą.

Be to, šis pokytis taip pat gali pasireikšti tik vienoje akyje, kai kraujagyslė daro spaudimą veido nervui ir sukelia drebulį, vadinamą hemifacialiniu spazmu, kuris taip pat gali paveikti veido raumenis.

Ką daryti, kad sustotų: rekomenduojama pasikonsultuoti su oftalmologu ar neurologu ir nustatyti, ar tai tikrai nervų sutrikimas, ir pradėti tinkamą gydymą.

Kada kreiptis į gydytoją

Daugeliu atvejų drebančios akys nėra rimtų problemų ženklas ir išnyksta per kelias dienas. Tačiau patartina kreiptis į oftalmologą ar bendrosios praktikos gydytoją, kai:

• Pasireiškia kiti simptomai, tokie kaip akies paraudimas ar voko patinimas;
• Akies vokas yra labiau nukaręs nei įprasta;
• Drebulio metu vokai visiškai užsidaro;
• Drebulys trunka ilgiau nei 1 savaitę;
• Drebulys veikia kitas veido dalis.

Tokiais atvejais drebulys gali atsirasti dėl akies infekcijos arba veidą nervinančių nervų problemų, kurios turi būti nustatytos anksti, kad būtų lengviau gydyti.