Depersonalizacijos sutrikimas: kas tai yra, simptomai ir kaip gydyti
Turinys
Depersonalizacijos sutrikimas arba depersonifikacijos sindromas yra liga, kurios metu žmogus jaučiasi atitrūkęs nuo savo kūno, tarsi būtų išorinis savęs stebėtojas. Įprasta, kad yra ir nesuvokimo simptomų, o tai reiškia, kad pasikeičia suvokiamos aplinkos suvokimas, tarsi viskas aplinkui būtų netikra ar dirbtina.
Šis sindromas gali pasireikšti staiga arba palaipsniui, ir, nors jis gali pasireikšti sveikiems žmonėms, streso, didelio nuovargio ar narkotikų vartojimo situacijose jis yra labai susijęs su psichinėmis ligomis, tokiomis kaip depresija, nerimo sutrikimai ar šizofrenija, ar neurologinėmis ligomis. kaip epilepsija, migrena ar smegenų pažeidimas.
Norint gydyti depersonifikacijos sutrikimą, būtina kreiptis į psichiatrą, kuris nurodys vartoti tokius vaistus kaip antidepresantai ir anksiolitikai, taip pat psichoterapiją.
Pagrindiniai simptomai
Depersonalizacijos ir derealizacijos sutrikimų atveju asmuo savo emocijas apdoroja pakitusiu būdu, sukeldamas tokius simptomus:
- Jausmas, kad esi išorinis savo kūno stebėtojas arba kad kūnas nepriklauso tau;
- Įsivaizdavimas, kad esate atskiras nuo savęs ir aplinkos;
- Keistumo jausmas;
- Jei pažvelgsi į veidrodį ir neatpažįsti savęs;
- Abejojant, ar kai kurie dalykai jiems iš tikrųjų nutiko, ar jie tiesiog svajojo ar įsivaizdavo šiuos dalykus.
- Būdamas kažkur ir nežinodamas, kaip ten patekai, ar kažką padaręs, ir neprisimeni kaip;
- Neatpažinti kai kurių šeimos narių arba neprisiminti svarbių gyvenimo įvykių;
- Neturėti emocijų ar gebėti jausti skausmą tam tikru metu;
- Jautiesi kaip du skirtingi žmonės, nes jie keičia savo elgesį iš vienos situacijos į kitą;
- Jausmas taip, lyg viskas būtų neryšku, taip, kad žmonės ir daiktai atrodo toli ar neaiškūs, tarsi svajotum.
Taigi, esant šiam sindromui, žmogus gali jausti, kad svajoja ar kad tai, ką jis išgyvena, nėra realu, todėl dažnai šis sindromas yra painiojamas su antgamtiniais įvykiais.
Sutrikimas gali pasireikšti staiga arba laipsniškai, dažnai pasitaiko kitų psichikos simptomų, tokių kaip nuotaikos svyravimai, nerimas ir kiti psichikos sutrikimai. Tam tikrais atvejais nuasmeninimas gali sukelti pavienius epizodus kelis mėnesius ar metus, o vėliau - nuolat.
Kaip patvirtinti
Esant simptomams, rodantiems depersonalizacijos sutrikimą, būtina pasitarti su psichiatru, kuris gali patvirtinti diagnozę, įvertindamas šių simptomų intensyvumą ir dažnumą.
Svarbu atsiminti, kad neretai kai kurie simptomai, rodantys šį sindromą, vienu metu pasireiškia atskirai, tačiau, jei jie yra nuolatiniai arba visada pasitaiko, būtina jaudintis.
Kam gresia didžiausias pavojus
Depersonalizacijos sindromas dažnesnis žmonėms, turintiems šiuos rizikos veiksnius:
- Depresija;
- Panikos sindromas;
- Šizofrenija;
- Neurologinės ligos, tokios kaip epilepsija, smegenų auglys ar migrena;
- Intensyvus stresas;
- Emocinis piktnaudžiavimas;
- Ilgas miego trūkumas;
- Vaikystės trauma, ypač fizinė ar psichologinė prievarta ar prievarta.
Be to, šis sutrikimas gali atsirasti ir vartojant narkotikus, pvz kanapes ar kiti haliucinogeniniai vaistai. Svarbu prisiminti, kad vaistai apskritai yra labai susiję su psichiatrinių ligų vystymusi. Supraskite, kokios yra narkotikų rūšys ir jų pasekmės sveikatai.
Kaip atliekamas gydymas
Depersonalizacijos sutrikimas yra išgydomas, o gydytis jam vadovauja psichiatras ir psichologas. Psichoterapija yra pagrindinė gydymo forma, į kurią įeina, pavyzdžiui, psichoanalizės metodai ir kognityvinės-elgesio terapijos priemonės, kurios yra labai svarbios valdant emocijas ir mažinant simptomus.
Psichiatras taip pat gali paskirti vaistus, kurie padeda suvaldyti nerimą ir nuotaikos pokyčius, vartojant anksiolitinius ar antidepresantinius vaistus, pavyzdžiui, klonazepamą, fluoksetiną ar klomipraminą.
Įdomu Šiandien
Cetirizinas