Skleroderma: kas tai yra, simptomai ir gydymas

Turinys

• Sklerodermijos simptomai
• Galimos komplikacijos
• Kaip nustatoma diagnozė
• Sklerodermijos gydymas

Skleroderma yra lėtinė autoimuninė liga, kai per daug gaminasi kolagenas, dėl kurio oda sukietėja ir veikia sąnarius, raumenis, kraujagysles ir kai kuriuos vidaus organus, pavyzdžiui, plaučius ir širdį.

Šia liga dažniausiai serga vyresnės nei 30 metų moterys, tačiau ji taip pat gali pasireikšti vyrams ir vaikams, ir pagal jos intensyvumą yra suskirstyta į dvi rūšis: lokalizuota ir sisteminė sklerodermija. Skleroderma nėra išgydoma, o gydymas atliekamas siekiant palengvinti simptomus ir sulėtinti ligos progresavimą.

Sklerodermijos simptomai

Sklerodermijos simptomai laikui bėgant vystosi ir, atsižvelgiant į simptomų vietą, sklerodermą galima suskirstyti į:

• Sisteminis, kai simptomai pasireiškia ant odos ir vidaus organų, laikomi sunkiausia sklerodermijos forma;
• Įsikūręs, kur simptomai pasireiškia tik oda.

Apskritai pagrindiniai su sklerodermija susiję simptomai yra šie:

• Odos sustorėjimas ir standumas;
• Nuolatinis pirštų ir rankų patinimas;
• Pirštų patamsėjimas šaltose vietose arba per didelio streso epizodų, taip pat žinomų kaip Raynaudo reiškinys;
• Nuolatinis niežėjimas paveiktame regione;
• Plaukų slinkimas;
• Labai tamsios ir labai šviesios dėmės ant odos;
• Raudonų dėmių atsiradimas ant veido.

Pirmosios ligos apraiškos prasideda ant rankų ir po mėnesių ar metų praeina ant veido, paliekant odą sukietėjusią, be elastingumo ir be raukšlių, o tai taip pat apsunkina pilną burnos atidarymą. Be to, sisteminės sklerodermijos atvejais asmeniui taip pat gali padidėti kraujospūdis, blogas virškinimas, dusulys, svorio kritimas be akivaizdžių priežasčių, kepenų ir širdies pokyčiai.

Galimos komplikacijos

Sklerodermijos komplikacijos yra susijusios su gydymo pradžia ir yra dažnesnės žmonėms, sergantiems sistemine ligos forma. Taigi, kai gydymas atliekamas ne pagal gydytojo nurodymus, asmeniui atsiranda keletas komplikacijų, pavyzdžiui, sunku judinti pirštus, ryti ar kvėpuoti, anemija, artritas, širdies problemos ir inkstų nepakankamumas.

Kaip nustatoma diagnozė

Sklerodermijos diagnozė yra sunki, nes simptomai progresuoja lėtai ir gali būti painiojami su kitomis odos problemomis. Ligą turi patvirtinti dermatologas ar reumatologas, atsižvelgdamas į asmens pateiktus požymius ir simptomus, vaizdavimo ir laboratorinių tyrimų rezultatus.

Taigi, be ANA testo, kuris yra laboratorinis tyrimas, kurio tikslas yra nustatyti kraujyje cirkuliuojančių savikūnų antikūnų buvimą, gydytojas gali nurodyti atlikti kompiuterinę tomografiją ar rentgeno nuotrauką krūtinėje ir odos biopsiją.

Sklerodermijos gydymas

Skleroderma nėra išgydoma, todėl gydymu siekiama užkirsti kelią ligos progresavimui, palengvinti simptomus ir pagerinti asmens gyvenimo kokybę. Reumatologo ar dermatologo nurodytas gydymas gali skirtis atsižvelgiant į sklerodermos tipą ir simptomus, kuriuos rodo asmuo, o atsižvelgiant į atvejį gali būti nurodytas kai kurių vaistų vartojimas, kurį galima tepti tiesiai ant odos arba nuryti, pvz. imunosupresantai ar kortikosteroidai.

Žmonių, kurie Raynaudo reiškinį pateikia kaip vieną iš sklerodermijos simptomų, taip pat nurodoma, kad jie palaiko kūno galūnes.

Be to, kadangi skleroderma gali būti susijusi su sąnarių standumu, fizioterapijos seansai taip pat gali būti skirti sąnarių lankstumui didinti, skausmui mažinti, kontraktūroms išvengti ir galūnių funkcijai bei amplitudei palaikyti.