Psichikos sveikata, depresija ir menopauzė

Turinys

• Depresijos simptomų atpažinimas
• Depresijos rizikos supratimas
• Depresijos gydymas keičiant gyvenimo būdą
• Miegokite pakankamai
• Reguliariai mankštinkitės
• Išbandykite atsipalaidavimo būdus
• Mesti rūkyti
• Ieškokite palaikymo grupių
• Depresijos gydymas vaistais ir terapija
• Mažos dozės estrogenų pakaitinė terapija
• Antidepresantų vaistų terapija
• Pokalbių terapija
• Depresija menopauzės metu yra gydoma

Menopauzė gali turėti įtakos jūsų psichinei sveikatai

Artėjant vidutiniam amžiui, dažnai padidėja stresas, nerimas ir baimė. Tai iš dalies galima paaiškinti fiziniais pokyčiais, tokiais kaip estrogeno ir progesterono kiekio sumažėjimas. Karščio bangos, prakaitavimas ir kiti menopauzės simptomai gali sukelti sutrikimų.

Taip pat gali būti emocinių pokyčių, pavyzdžiui, nerimas dėl pagyvenimo, šeimos narių praradimo ar vaikų išėjimo iš namų.

Kai kurioms moterims menopauzė gali būti izoliacijos ar nusivylimo laikas. Šeima ir draugai ne visada gali suprasti, ką išgyvenate, arba suteikti jums reikiamą palaikymą. Jei kyla sunkumų susidorojant, galima išsivystyti nerimą ar depresiją.

Depresijos simptomų atpažinimas

Kiekvienas žmogus kartais jaučiasi liūdnas. Tačiau jei reguliariai jaučiatės liūdnas, ašarojantis, beviltiškas ar tuščias, galite patirti depresiją. Kiti depresijos simptomai yra:

• dirglumas, nusivylimas ar pikti protrūkiai
• nerimas, neramumas ar sujaudinimas
• kaltės ar nevertingumo jausmas
• praradęs susidomėjimą veikla, kuria mėgaujiesi
• sunku susikaupti ar priimti sprendimus
• netenka atminties
• energijos trūkumas
• miega per mažai arba per daug
• apetito pokyčiai
• nepaaiškinamas fizinis skausmas

Depresijos rizikos supratimas

Menopauzės metu besikeičiantis hormonų kiekis gali turėti įtakos jūsų fizinei ir emocinei sveikatai. Be to, greitas estrogeno sumažėjimas gali būti ne vienintelis dalykas, turintis įtakos jūsų nuotaikai. Šie veiksniai taip pat gali padidinti nerimo ar depresijos atsiradimą menopauzės metu:

• diagnozė su depresija prieš menopauzę
• neigiami menopauzės jausmai ar senėjimo idėja
• padidėjęs stresas dėl darbo ar asmeninių santykių
• nepasitenkinimas dėl savo darbo, gyvenamosios aplinkos ar finansinės padėties
• žemas savęs vertinimas ar nerimas
• nesijaučia palaikomas aplinkinių žmonių
• mankštos ar fizinio aktyvumo trūkumas
• rūkymas

Depresijos gydymas keičiant gyvenimo būdą

Depresija menopauzės metu gydoma panašiai, kaip ir bet kuriuo kitu gyvenimo metu. Gydytojas gali skirti gyvenimo būdo pokyčius, vaistus, terapiją ar šių variantų derinį.

Prieš priskirdamas depresiją menopauzei, gydytojas pirmiausia norės atmesti bet kokias fizines jūsų simptomų priežastis, pvz., Skydliaukės problemas.

Nustatęs diagnozę, gydytojas gali pasiūlyti šiuos gyvenimo būdo pakeitimus, kad sužinotų, ar jie natūraliai palengvina jūsų depresiją ar nerimą.

Miegokite pakankamai

Daugelis moterų menopauzėje patiria miego problemų. Gydytojas gali rekomenduoti daugiau miegoti naktį. Stenkitės laikytis įprasto miego grafiko, eidami miegoti kiekvieną vakarą tuo pačiu laiku ir kiekvieną rytą pabudę tuo pačiu laiku. Taip pat gali padėti miegant išlaikyti tamsų, ramų ir vėsų miegant.

Reguliariai mankštinkitės

Reguliarus fizinis krūvis gali padėti sumažinti stresą, tuo pačiu padidinti energiją ir nuotaiką. Stenkitės bent 30 minučių mankštintis per dieną, penkias dienas per savaitę. Pavyzdžiui, eikite greitai pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiu, plaukite ratus baseine ar žaiskite tenisą.

Taip pat svarbu į savo savaitės tvarkaraštį įtraukti bent du raumenis stiprinančių užsiėmimų. Svorio kėlimas, veikla su pasipriešinimo juostomis ir joga gali būti geras pasirinkimas. Būtinai aptarkite planuojamą mankštos tvarką su savo gydytoju.

Išbandykite atsipalaidavimo būdus

Joga, taiči, meditacija ir masažas - visa tai atpalaiduojanti veikla, kuri gali padėti sumažinti stresą. Jie taip pat gali turėti papildomą naudą, nes jie padės geriau miegoti naktį.

Mesti rūkyti

Tyrimai rodo, kad rūkančioms moterims menopauzėje yra didesnė rizika susirgti depresija, palyginti su nerūkančiomis. Jei šiuo metu rūkote, paprašykite pagalbos mesti. Gydytojas gali suteikti jums informacijos apie metimo rūkyti įrankius ir metodus.

Ieškokite palaikymo grupių

Jūsų draugai ir šeimos nariai gali suteikti jums vertingos socialinės paramos. Tačiau kartais tai padeda užmegzti ryšį su kitomis jūsų bendruomenės moterimis, kurios taip pat išgyvena menopauzę. Atminkite, kad jūs ne vienas. Yra ir kitų, kurie taip pat išgyvena šį pokytį.

Depresijos gydymas vaistais ir terapija

Jei gyvenimo būdo pokyčiai neatneša palengvėjimo, gydytojas gali ieškoti kitų gydymo galimybių. Pavyzdžiui, gali būti rekomenduojama pakaitinė hormonų terapija, antidepresantai ar pokalbių terapija.

Mažos dozės estrogenų pakaitinė terapija

Gydytojas gali paskirti pakaitinę estrogenų terapiją geriamųjų tablečių ar odos pleistro pavidalu. Tyrimai rodo, kad pakaitinė estrogenų terapija gali palengvinti tiek fizinius, tiek emocinius menopauzės simptomus. Tačiau estrogenų terapija taip pat gali padidinti krūties vėžio ir kraujo krešulių riziką.

Antidepresantų vaistų terapija

Jei pakaitinė hormonų terapija jums nėra išeitis, gydytojas gali skirti tradicinius vaistus nuo antidepresantų. Jie gali būti naudojami trumpuoju laikotarpiu, kol prisitaikysite prie savo gyvenimo pokyčių, arba jums jų gali prireikti ilgesniam laikotarpiui.

Pokalbių terapija

Izoliacijos jausmas gali trukdyti pasidalinti tuo, ką patiriate su draugais ar šeimos nariais. Jums gali būti lengviau kalbėti su apmokytu terapeutu, kuris gali padėti susidoroti su iškylančiais iššūkiais.

Depresija menopauzės metu yra gydoma

Depresija menopauzės metu yra gydoma būklė. Svarbu prisiminti, kad yra keletas gydymo būdų, kurie gali padėti palengvinti simptomus ir pateikti strategijas, kaip kovoti su pokyčiais. Pasitarkite su savo gydytoju, kad sužinotumėte, kokios galimybės gali būti efektyviausios.