Karbamido azoto (BUN) tyrimas

Turinys

• Kodėl atliekamas BUN testas?
• Kaip pasiruošti BUN testui?
• Kaip atliekamas BUN testas?
• Ką reiškia BUN testo rezultatai?
• Kokia yra BUN testo rizika?
• Išsinešimas

Kas yra BUN testas?

Norint nustatyti, kaip gerai veikia jūsų inkstai, naudojamas kraujo karbamido azoto (BUN) tyrimas. Tai daro matuodamas karbamido azoto kiekį kraujyje. Karbamido azotas yra atliekos, susidarančios kepenyse, kai organizmas skaido baltymus. Paprastai inkstai filtruoja šias atliekas, o šlapinimasis pašalina jas iš organizmo.

BUN lygis paprastai didėja, kai pažeidžiami inkstai ar kepenys. Per didelis karbamido azoto kiekis kraujyje gali būti inkstų ar kepenų problemų požymis.

Kodėl atliekamas BUN testas?

BUN testas yra kraujo tyrimas, dažniausiai naudojamas inkstų funkcijai įvertinti. Norint tinkamai diagnozuoti, tai dažnai atliekama kartu su kitais kraujo tyrimais, pavyzdžiui, kreatinino kraujo tyrimu.

BUN testas gali padėti diagnozuoti šias sąlygas:

• kepenų pažeidimas
• nepakankama mityba
• prasta apyvarta
• dehidracija
• šlapimo takų obstrukcija
• stazinis širdies nepakankamumas
• kraujavimas iš virškinimo trakto

Testas gali būti naudojamas net nustatant gydymo dialize efektyvumą.

BUN testai taip pat dažnai atliekami reguliariai tikrinant, ligoninėje, gydymo metu ar po gydymo tokiomis ligomis kaip diabetas.

Nors BUN testas matuoja karbamido azoto kiekį kraujyje, jis nenustato didesnio ar mažesnio nei vidutinis karbamido azoto kiekio priežasties.

Kaip pasiruošti BUN testui?

BUN testui nereikia jokio specialaus pasiruošimo. Tačiau svarbu pasakyti gydytojui, jei vartojate bet kokius receptinius ar be recepto vaistus. Tam tikri vaistai gali paveikti BUN lygį.

Kai kurie vaistai, įskaitant levomicetiną ar streptomiciną, gali sumažinti jūsų BUN lygį. Kiti vaistai, tokie kaip tam tikri antibiotikai ir diuretikai, gali padidinti BUN kiekį.

Dažniausiai paskirti vaistai, kurie gali padidinti jūsų BUN lygį, yra šie:

• amfotericinas B (AmBisome, Fungizone)
• karbamazepinas (Tegretolis)
• cefalosporinai, antibiotikų grupė
• furosemidas (Lasix)
• metotreksatas
• metildopa
• rifampinas (Rifadinas)
• spironolaktonas (aldaktonas)
• tetraciklinas (sumicinas)
• tiazidiniai diuretikai
• vankomicinas (vankocinas)

Būtinai pasakykite gydytojui, jei vartojate kurį nors iš šių vaistų. Gydytojas atsižvelgs į šią informaciją, peržiūrėdamas jūsų tyrimo rezultatus.

Kaip atliekamas BUN testas?

BUN testas yra paprastas tyrimas, kurio metu imamas nedidelis kraujo mėginys.

Prieš imdamas kraują, technikas antiseptiku išvalys jūsų žasto sritį. Jie susies aplink ranką elastinę juostą, dėl kurios jūsų venos išsipūs krauju. Tada technikas į veną įkiš sterilią adatą ir paims kraują į vamzdelį, pritvirtintą prie adatos. Įvedus adatą, galite jausti nestiprų ar vidutinį skausmą.

Surinkę pakankamai kraujo, technikas nuims adatą ir uždės tvarsčiu per punkcijos vietą. Jie išsiųs jūsų kraujo mėginį ištirti į laboratoriją. Gydytojas susisieks su jumis ir aptars tyrimo rezultatus.

Ką reiškia BUN testo rezultatai?

BUN testo rezultatai matuojami miligramais decilitre (mg / dL). Normalios BUN vertės paprastai skiriasi priklausomai nuo lyties ir amžiaus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienoje laboratorijoje yra skirtingos normos ribos.

Paprastai normalus BUN lygis patenka į šiuos intervalus:

• suaugę vyrai: nuo 8 iki 24 mg / dl
• suaugusios moterys: nuo 6 iki 21 mg / dl
• vaikai nuo 1 iki 17 metų: nuo 7 iki 20 mg / dl

Normali BUN koncentracija vyresniems nei 60 metų suaugusiesiems yra šiek tiek didesnė nei įprasta suaugusiems iki 60 metų.

Aukštesnis BUN lygis gali reikšti:

• širdies liga
• stazinis širdies nepakankamumas
• neseniai įvykęs infarktas
• kraujavimas iš virškinimo trakto
• dehidracija
• didelis baltymų kiekis
• inkstų liga
• inkstų nepakankamumas
• dehidracija
• obstrukcija šlapimo takuose
• stresas
• šokas

Atminkite, kad kai kurie vaistai, pavyzdžiui, tam tikri antibiotikai, gali padidinti jūsų BUN lygį.

Žemesnis BUN lygis gali reikšti:

• kepenų nepakankamumas
• nepakankama mityba
• stiprus baltymų trūkumas racione
• per didelis skysčių kiekis

Priklausomai nuo jūsų tyrimų rezultatų, gydytojas taip pat gali atlikti kitus tyrimus, kad patvirtintų diagnozę arba rekomenduotų gydymą. Tinkamas drėkinimas yra efektyviausias būdas sumažinti BUN lygį. Mažai baltymų turinti dieta taip pat gali padėti sumažinti BUN kiekį. Vaistų nerekomenduojama sumažinti BUN lygiui.

Tačiau nenormalus BUN lygis nebūtinai reiškia, kad turite inkstų būklę. Tam tikri veiksniai, tokie kaip dehidratacija, nėštumas, didelis ar mažas baltymų vartojimas, steroidai ir senėjimas, gali paveikti jūsų lygį nenurodydami pavojaus sveikatai.

Kokia yra BUN testo rizika?

Atlikę BUN testą, paprastai nebegalite grįžti prie įprastos veiklos, jei nenorite kreiptis dėl skubios medicininės būklės. Pasakykite savo gydytojui, jei turite kraujavimo sutrikimų arba vartojate tam tikrus vaistus, pavyzdžiui, kraują skystinančius vaistus. Tai gali sukelti kraujavimą daugiau, nei tikėtasi tyrimo metu.

Šalutinis poveikis, susijęs su BUN testu, yra:

• kraujavimas punkcijos vietoje
• mėlynės pradūrimo vietoje
• kraujo kaupimasis po oda
• infekcija pradūrimo vietoje

Retais atvejais, paėmus kraują, žmonės apsvaigsta arba alpsta. Praneškite savo gydytojui, jei po tyrimo pasireiškia netikėtas ar užsitęsęs šalutinis poveikis.

Išsinešimas

BUN testas yra greitas ir paprastas kraujo tyrimas, paprastai naudojamas inkstų funkcijai įvertinti. Nenormaliai didelis ar žemas BUN kiekis nebūtinai reiškia, kad turite problemų su inkstų veikla. Jei gydytojas įtaria, kad turite inkstų sutrikimą ar kitą sveikatos būklę, jis paskirs papildomus tyrimus, kad patvirtintų diagnozę ir nustatytų priežastis.