Susidūrimas su Tiesa

Turinys

• Apžvalga skirta

Aš niekada nebuvau „storas“ vaikas, bet prisimenu, kad svėriau gerą 10 kilogramų daugiau nei mano klasės draugai. Niekada nesportavau ir dažnai naudodavau maistą, kad užgniaužčiau nemalonius jausmus ir emocijas. Viskas, kas saldu, kepta ar krakmolinga, turėjo anestezinį poveikį, o pavalgęs jaučiausi ramesnis, laimingesnis ir mažiau susirūpinęs. Galų gale persivalgymas priaugo svorio, dėl to jaučiausi apgailėtina ir beviltiška.

Aš pradėjau laikytis pirmosios dietos būdamas 12 metų, o kai sulaukiau vidurio, nesėkmingai išbandžiau daugybę dietų, apetitą slopinančių ir vidurius laisvinančių vaistų. Mano tobulo kūno siekis užvaldė mano gyvenimą. Pagalvojau tik apie savo išvaizdą ir svorį, todėl iš savo manijos išprotėjau savo šeimą ir draugus.

Kai man sukako 19 metų, svėriau 175 kilogramus ir supratau, kad pavargau kovoti su savo svoriu. Labiau norėjau būti sveiko proto, nei liesa. Su tėvų pagalba įstojau į valgymo sutrikimų gydymo programą ir pamažu pradėjau mokytis įrankių, reikalingų savo mitybos įpročiams kontroliuoti.

Gydymo metu mačiau terapeutą, kuris padėjo man susitaikyti su neigiamu savęs įvaizdžiu. Sužinojau, kad kita veikla, pavyzdžiui, kalbėjimas ir rašymas apie savo jausmus žurnale, yra daug efektyvesnis ir sveikesnis būdas valdyti savo emocijas nei persivalgymas. Per kelerius metus savo destruktyvų elgesį iš praeities pamažu pakeičiau sveikesniais įpročiais.

Gydydamasis sužinojau, kaip svarbu valgyti kaip kuro šaltinį mano kūnui, o ne emocinį gydymą. Pradėjau valgyti saikingas sveikesnio maisto porcijas, pavyzdžiui, vaisius ir daržoves. Pastebėjau, kad kai geriau valgau, jaučiausi geriau.

Taip pat pradėjau mankštintis, kuri iš pradžių buvo tiesiog vaikščiojimas, o ne vairavimas, kai tik galėjau. Netrukus ėjau ilgesnius atstumus ir greičiau, o tai padėjo jaustis stipriai ir pasitikėti savimi. Svarai pradėjo kristi pamažu, bet kadangi šį kartą tai dariau protingai, jų liko. Pradėjau treniruotis su svoriais, praktikuoti jogą ir netgi treniravausi ir baigiau leukemijos tyrimų labdaros maratoną. Per ateinančius ketverius metus numečiau 10 kilogramų per metus, o svorį išlaikiau daugiau nei šešerius metus.

Žvelgdamas atgal suprantu, kad ne tik pakeičiau savo kūno išvaizdą, bet ir pakeičiau požiūrį į savo kūną. Kiekvieną dieną skiriu laiko savęs puoselėjimui ir apsupti save pozityviai mąstančiais žmonėmis ir žmonėmis, kurie vertina mane už tai, kokia esu viduje, o ne už tai, kaip atrodau. Nekreipiu dėmesio į savo kūno trūkumus ir nenoriu pakeisti jo dalies. Vietoj to, aš išmokau mylėti kiekvieną raumenį ir kreivę. Aš nesu liekna, bet esu tokia tinkama, laiminga, kreivi mergina, kokia turėjau būti.

Apžvalga skirta