Apsinuodijimas maistu

Turinys

• Apsinuodijimo maistu simptomai
• Kas sukelia apsinuodijimą maistu?
• Bakterijos
• Parazitai
• Virusai
• Kaip maistas tampa užterštas?
• Kam gresia apsinuodijimas maistu?
• Kaip diagnozuojamas apsinuodijimas maistu?
• Kaip gydomas apsinuodijimas maistu?
• Dieta
• Ką gera valgyti apsinuodijus maistu?
• Ką blogai valgyti apsinuodijus maistu?
• „Outlook“
• Kaip išvengti apsinuodijimo maistu?

Mes įtraukiame produktus, kurie, mūsų manymu, yra naudingi mūsų skaitytojams. Jei perkate naudodamiesi nuorodomis šiame puslapyje, galime uždirbti nedidelį komisinį mokestį. Čia yra mūsų procesas.

Kas yra apsinuodijimas maistu?

Maisto sukeltos ligos, dažniausiai vadinamos apsinuodijimu maistu, yra užteršto, sugedusio ar toksiško maisto valgymo rezultatas. Dažniausi apsinuodijimo maistu simptomai yra pykinimas, vėmimas ir viduriavimas.

Nors tai yra gana nepatogu, apsinuodijimas maistu nėra neįprastas. Remiantis duomenimis, 1 iš 6 amerikiečių kasmet apsinuodys maistu.

Apsinuodijimo maistu simptomai

Jei apsinuodijote maistu, tikėtina, kad to neliksite. Simptomai gali skirtis priklausomai nuo infekcijos šaltinio. Laikas, per kurį simptomai pasireiškia, taip pat priklauso nuo infekcijos šaltinio, tačiau jis gali svyruoti nuo 1 valandos iki 28 dienų. Paprastai apsinuodijimo maistu atvejais paprastai būna bent trys iš šių simptomų:

• pilvo skausmai
• viduriavimas
• vėmimas
• apetito praradimas
• lengvas karščiavimas
• silpnumas
• pykinimas
• galvos skausmas

Galimai gyvybei pavojingo apsinuodijimo maistu simptomai yra šie:

• viduriavimas išlieka ilgiau nei tris dienas
• karščiavimas didesnis nei 101,5 ° F
• sunku matyti ar kalbėti
• sunkios dehidratacijos simptomai, tarp kurių gali būti burnos džiūvimas, nedaug šlapimo, šlapimo trūkumas ir sunku išlaikyti skysčių kiekį
• kruvinas šlapimas

Jei pasireiškia bet kuris iš šių simptomų, turėtumėte nedelsdami susisiekti su savo gydytoju.

Kas sukelia apsinuodijimą maistu?

Daugumą apsinuodijimo maistu galima susieti su viena iš šių trijų pagrindinių priežasčių:

Bakterijos

Bakterijos yra neabejotinai labiausiai paplitusi apsinuodijimo maistu priežastis. Galvojant apie pavojingas bakterijas, vardai patinka E. coli, Listerija, ir Salmonelėsateiti į galvą dėl rimtų priežasčių. Salmonelė yra neabejotinai didžiausia rimtų apsinuodijimo maistu atvejų kaltininkė JAV. Remiantis duomenimis, maždaug 1 000 000 apsinuodijimo maistu atvejų, įskaitant beveik 20 000 hospitalizacijų, kasmet galima nustatyti dėl salmonelių infekcijos. Kampilobakterija ir C. botulinum ( botulizmas) yra dvi mažiau žinomos ir potencialiai mirtinos bakterijos, kurios gali tykoti mūsų maiste.

Parazitai

Apsinuodijimas maistu, kurį sukelia parazitai, nėra toks dažnas, kaip apsinuodijimas maistu, kurį sukelia bakterijos, tačiau per maistą plintantys parazitai vis tiek yra labai pavojingi. Toksoplazmayra parazitas, dažniausiai pastebimas apsinuodijus maistu. Paprastai jis randamas kačių kraiko dėžutėse. Parazitai daugelį metų gali gyventi jūsų virškinamajame trakte. Tačiau žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, ir nėščioms moterims gresia rimtas šalutinis poveikis, jei parazitai įsikurs jų žarnyne.

Virusai

Apsinuodijimą maistu taip pat gali sukelti virusas. Norovirusas, dar vadinamas Norwalk virusu, kasmet apsinuodija maistu. Retais atvejais tai gali būti mirtina. Sapovirusas, rotavirusas ir astrovirusas sukelia panašius simptomus, tačiau jie pasitaiko rečiau. Hepatito A virusas yra rimta liga, kuria galima užsikrėsti per maistą.

Kaip maistas tampa užterštas?

Ligos sukėlėjų galima rasti beveik visame maiste, kurį valgo žmonės. Tačiau virimo šiluma paprastai užmuša ligos sukėlėjus, kol jie pasiekia mūsų lėkštę. Žaliai valgomi maisto produktai yra įprasti apsinuodijimo maistu šaltiniai, nes jie neatlieka kepimo proceso.

Kartais maistas liečiasi su išmatose esančiais organizmais. Dažniausiai tai atsitinka, kai maistą ruošiantis žmogus prieš gamindamas neplauna rankų.

Mėsa, kiaušiniai ir pieno produktai yra dažnai užteršti. Vanduo taip pat gali būti užterštas organizmais, kurie sukelia ligas.

Kam gresia apsinuodijimas maistu?

Apsinuodijęs maistu gali nusileisti kiekvienas. Kalbant statistiškai, beveik kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime apsinuodys maistu.

Yra vienos populiacijos, kurioms gresia daugiau rizikos nei kitoms. Kiekvienam, turinčiam nuslopintą imuninę sistemą ar autoimuninę ligą, gali būti didesnė infekcijos rizika ir didesnė komplikacijų rizika dėl apsinuodijimo maistu.

Mayo klinikos duomenimis, nėščios moterys yra labiau rizikuojamos, nes nėštumo metu jų kūnas susidoroja su medžiagų apykaitos ir kraujotakos sistemos pokyčiais. Vyresnio amžiaus žmonėms taip pat kyla didesnė rizika apsinuodyti maistu, nes jų imuninė sistema gali greitai neatsakyti į infekcinius organizmus. Vaikai taip pat laikomi rizikos grupe, nes jų imuninė sistema nėra tokia išsivysčiusi, kaip suaugusiųjų. Mažiems vaikams lengviau pasireiškia dehidracija nuo vėmimo ir viduriavimo.

Kaip diagnozuojamas apsinuodijimas maistu?

Gydytojas gali nustatyti apsinuodijimo maistu tipą, atsižvelgdamas į jūsų simptomus. Sunkiais atvejais gali būti atliekami kraujo tyrimai, išmatų tyrimai ir suvalgyto maisto tyrimai, siekiant nustatyti, kas yra atsakingas už apsinuodijimą maistu. Gydytojas taip pat gali naudoti šlapimo tyrimą, kad įvertintų, ar asmuo apsinuodijęs maistu dehidratuoja.

Kaip gydomas apsinuodijimas maistu?

Apsinuodijimą maistu paprastai galima gydyti namuose, ir dauguma atvejų praeis per tris ar penkias dienas.

Jei apsinuodijote maistu, labai svarbu išlikti tinkamai hidratuotam. Sportiniai gėrimai, kuriuose yra daug elektrolitų, gali būti naudingi. Vaisių sultys ir kokosų vanduo gali atkurti angliavandenius ir padėti nuovargiui.

Venkite kofeino, kuris gali dirginti virškinamąjį traktą. Arbatos be kofeino su raminančiomis žolelėmis, pavyzdžiui, ramunėlėmis, pipirmėtėmis ir kiaulpienėmis, gali nuraminti skrandžio sutrikimus. Skaitykite apie daugiau vaistų nuo skrandžio sutrikimų.

Nereceptiniai vaistai, tokie kaip Imodium ir Pepto-Bismol, gali padėti kontroliuoti viduriavimą ir slopinti pykinimą. Tačiau prieš vartodami šiuos vaistus, pasitarkite su gydytoju, nes organizmas naudoja vėmimą ir viduriavimą, kad atsikratytų toksino sistemos. Be to, vartojant šiuos vaistus, galima užmaskuoti ligos sunkumą ir vėluoti kreiptis į ekspertus.

Taip pat svarbu, kad apsinuodiję maistu gausiai pailsėtų.

Sunkiais apsinuodijimo maistu atvejais asmenims ligoninėje gali prireikti drėkinimo į veną (IV) skystį. Blogiausiais apsinuodijimo maistu atvejais gali prireikti ilgesnės hospitalizacijos, kol žmogus pasveiksta.

Dieta

Ką gera valgyti apsinuodijus maistu?

Geriausia palaipsniui susilaikyti nuo kieto maisto, kol vėmimas ir viduriavimas praeis, ir palengvinti įprastą mitybą valgant paprastą virškinamą maistą, kuris yra švelnus ir turintis mažai riebalų, pavyzdžiui:

• druskos krekeriai
• želatina
• bananai
• ryžiai
• avižiniai dribsniai
• vištienos sultinys
• švelnios bulvės
• virtos daržovės
• skrudinta duona
• soda be kofeino (imbierinis alus, šakninis alus)
• praskiestos vaisių sultys
• sportiniai gėrimai

Ką blogai valgyti apsinuodijus maistu?

Kad skrandis nesutriktų, stenkitės vengti šių sunkiau virškinamų maisto produktų, net jei manote, kad jaučiatės geriau:

• pieno produktai, ypač pienas ir sūriai
• riebus maistas
• labai pagardintas maistas
• maistas su dideliu cukraus kiekiu
• aštrus maistas
• keptas maistas

Taip pat turėtumėte vengti:

• kofeinas (soda, energetiniai gėrimai, kava)
• alkoholio
• nikotinas

„Outlook“

Nors apsinuodyti maistu yra gana nepatogu, gera žinia yra ta, kad dauguma žmonių visiškai pasveiksta per 48 valandas. Sužinokite daugiau apie tai, ką valgyti apsinuodijus maistu.

Apsinuodijimas maistu gali kelti pavojų gyvybei, tačiau CDC teigia, kad tai yra labai retas atvejis.

Kaip išvengti apsinuodijimo maistu?

Geriausias būdas užkirsti kelią apsinuodijimui maistu yra saugiai elgtis su maistu ir vengti maisto produktų, kurie gali būti nesaugūs.

Kai kurie maisto produktai labiau linkę apsinuodyti maistu dėl jų gamybos ir paruošimo būdo. Mėsoje, paukštienoje, kiaušiniuose ir vėžiagyviuose gali būti infekcinių ligų sukėlėjų, kurie žūsta verdant. Jei šie maisto produktai vartojami neapdoroti, netinkamai paruošti arba po kontakto nevalomos rankos ir paviršiai, gali apsinuodyti maistu.

Kiti maisto produktai, kurie gali apsinuodyti maistu, yra šie:

• suši ir kiti žuvies produktai, kurie patiekiami žali arba nevirti
• delikatesinė mėsa ir dešrelės, kurios nėra kaitinamos ar virtos
• maltos jautienos, kurioje gali būti kelių gyvūnų mėsa
• nepasterizuoto pieno, sūrio ir sulčių
• žalių, neplautų vaisių ir daržovių

Prieš gamindami ar valgydami maistą, visada nusiplaukite rankas. Įsitikinkite, kad jūsų maistas yra tinkamai uždarytas ir laikomas. Kruopščiai išvirkite mėsą ir kiaušinius. Viskas, kas liečiasi su žaliais produktais, turėtų būti išvalyta prieš naudojant juos kitiems maisto produktams ruošti. Prieš patiekdami, būtinai visada nuplaukite vaisius ir daržoves.