Probleminis elgesys

Turinys

• Kokie yra probleminio elgesio simptomai?
• Kas sukelia probleminį elgesį?
• Kokie yra probleminio elgesio rizikos veiksniai?
• Kada reikia kreiptis į medicinos pagalbą dėl probleminio elgesio?
• Kaip diagnozuojamas probleminis elgesys?
• Kaip gydomas probleminis elgesys?

Ką reiškia probleminis elgesys?

Probleminis elgesys yra tas, kuris paprastai nelaikomas priimtinu. Beveik kiekvienas žmogus gali turėti akimirką, kai trikdo elgesį arba apsisprendžia. Tačiau probleminis elgesys yra nuoseklus modelis.

Probleminis elgesys gali skirtis pagal sunkumą. Jie gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Žmonėms, turintiems probleminį elgesį, simptomams pagerinti dažnai reikia medicininės intervencijos.

Kokie yra probleminio elgesio simptomai?

Probleminis elgesys gali turėti daug simptomų, įskaitant, bet neapsiribojant:

• piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais
• agitacija
• piktas, iššaukiantis elgesys
• nerūpestingumas
• nesidomėjimas ar pasitraukimas iš kasdienio gyvenimo
• narkotikų vartojimas
• emocinis lygumas
• perdėtas, trikdantis kalbėjimas
• kaupia nenaudingus daiktus
• netinkamas elgesys
• išpūstas savęs vertinimas ar perdėtas pasitikėjimas savimi
• įkyrios mintys
• prastas sprendimas
• žala nuosavybei
• savęs sužalojimas

Probleminis elgesys gali svyruoti nuo emocijų nebuvimo iki agresyvių emocijų.

Remiantis „Merck Manual“, mergaičių ir berniukų elgesio problemos dažnai pasireiškia skirtingai. Pavyzdžiui, problemiško elgesio berniukai gali kovoti, vogti ar sugadinti turtą. Problemiško elgesio merginos gali meluoti arba pabėgti iš namų. Abiem kyla didesnė piktnaudžiavimo narkotikais ir alkoholiu rizika.

Kas sukelia probleminį elgesį?

Su probleminiu elgesiu susijusios kelios priežastys. Psichiatrijos, psichikos sveikatos ar medicinos specialistas turėtų įvertinti problemišką elgesį turintį asmenį, kad būtų nustatyta priežastis.

Probleminio elgesio priežastys gali būti gyvenimo įvykis ar šeimos situacija. Asmuo gali patirti konfliktą šeimoje, kovoti su skurdu, jausti nerimą ar mirti šeimoje. Senėjimas taip pat gali sukelti demenciją, kuri turi įtakos žmogaus elgesiui.

Dažniausios su probleminiu elgesiu susijusios sąlygos apima, bet neapsiriboja:

• nerimo sutrikimas
• dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD)
• bipolinis sutrikimas
• elgesio sutrikimas
• kliedesys
• demencija
• depresija
• obsesinis kompulsinis sutrikimas
• opozicinis iššaukiantis sutrikimas
• pogimdyvinė depresija
• potrauminio streso sutrikimas (PTSS)
• psichozė
• šizofrenija
• piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis

Kokie yra probleminio elgesio rizikos veiksniai?

Žmonėms, turintiems lėtinių ir psichinių sveikatos sutrikimų, kyla didesnė probleminio elgesio rizika nei tiems, kurie neturi šių sąlygų.

Kai kurie probleminiai elgesiai turi genetinį ryšį. Remiantis „Merck“ vadovu, tėvai, turintys tokį probleminį elgesį, dažniau turi problemų, susijusių su probleminiu elgesiu:

• antisocialinis sutrikimas
• ADHD
• nuotaikos sutrikimas
• šizofrenija
• piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis

Tačiau žmonės, turintys probleminį elgesį, taip pat gali kilti iš šeimų, kurių probleminio elgesio istorija yra menka.

Kada reikia kreiptis į medicinos pagalbą dėl probleminio elgesio?

Probleminis elgesys gali būti neatidėliotina medicinos pagalba, kai elgesys apima:

• svarsto apie savižudybę
• haliucinacijos ar girdintys balsai
• pakenkti sau ar kitiems
• grasinimai smurtu

Susitarkite su gydytoju, jei jums ar artimam žmogui pasireiškia šie simptomai:

• elgesys, turintis įtakos gebėjimui veikti santykiuose su kitais, darbo vietoje ar mokykloje
• nusikalstamas elgesys
• žiaurumas gyvūnams
• elgtis gąsdinančiai, patyčiomis ar impulsyviai
• per didelis izoliacijos jausmas
• mažas susidomėjimas mokykla ar darbu
• socialinis pasitraukimas

Žmonės, turintys probleminį elgesį, gali jaustis kitokie nei kiti, pavyzdžiui, kad jiems netinka. Kai kurie gali turėti emocijų, kurių jie nesupranta arba negali atpažinti. Tai gali sukelti nusivylimą ir daugiau probleminio elgesio.

Kaip diagnozuojamas probleminis elgesys?

Gydytojas ar psichinės sveikatos specialistas gali įvertinti probleminį elgesį. Jie greičiausiai pradės nuo sveikatos istorijos ir klausydamiesi suaugusiųjų ar vaikų simptomų aprašymo. Kai kurie klausimai, kuriuos gali užduoti gydytojas, yra šie:

• Kada prasidėjo toks elgesys?
• Kiek laiko trunka elgesys?
• Kaip elgesys paveikė aplinkinius?
• Ar asmuo neseniai patyrė kokių nors gyvenimo pokyčių ar permainų, galinčių sukelti elgesį?

Gydytojai gali naudoti šią informaciją norėdami nustatyti galimą elgesio priežastį ir diagnozę.

Kaip gydomas probleminis elgesys?

Gydytojai probleminį elgesį gydo diagnozuodami jo priežastis. Žmonės, kuriems kyla pavojus sau pakenkti, dėl savo asmeninio saugumo gali reikalauti stacionaro buvimo ligoninėje.

Papildomi probleminio elgesio gydymo būdai gali būti:

• konfliktų sprendimo klasės
• konsultavimas
• grupinė terapija
• vaistai
• auklėjimo įgūdžių užsiėmimai