Žinokite hipochondrijos simptomus
Turinys
Noras atlikti daug nereikalingų medicininių egzaminų, apsėsti iš pažiūros nekenksmingais simptomais, būtinybė dažnai lankytis pas gydytoją ir per didelis susirūpinimas sveikata yra vieni iš hipochondrijos simptomų. Ši liga, dar vadinama „ligos manija“, yra psichologinis sutrikimas, kai yra intensyvus ir įkyrus rūpestis sveikata. Sužinokite daugiau iš „Pernelyg didelis rūpestis sveikata“ gali būti hipochondrija.
Kai kurios galimos šios ligos priežastys yra per didelis stresas, depresija, nerimas, per didelis nerimas ar trauma po šeimos nario mirties. Hipochondrija gali būti gydoma psichoterapijos seansų metu, pas psichologą ar psichiatrą, o kai kuriais atvejais gali prireikti vartoti anksiolitinius, antidepresantus ar raminamuosius vaistus, kad gydymas būtų baigtas.
Pagrindiniai hipochondrijos simptomai
Hipochondrija gali būti nustatyta dėl kelių simptomų, tarp kurių yra:
- Reikia nuolat atlikti savęs egzaminus, atlikti zondus ir analizuoti ženklus ir karpas;
- Noras nuolat atlikti nereikalingus medicininius tyrimus;
- Intensyvi baimė susirgti sunkia liga;
- Pernelyg didelis susirūpinimas sveikata, galiausiai pakenkiantis santykiams su draugais ir šeima;
- Reguliariai stebėkite gyvybinius požymius, tokius kaip kraujospūdis ir pulsas;
- Daug žinių apie vaistus ir gydymą;
- Obsesija su paprastais ir akivaizdžiai nekenksmingais simptomais;
- Reikia kelis kartus per metus apsilankyti pas gydytoją;
- Baimė susirgti išgirdus simptomų aprašymą;
- Sunkumai priimti gydytojų nuomonę, ypač jei diagnozė rodo, kad nėra problemos ar ligos.
Be visų šių simptomų, hipochondrikas taip pat turi nešvarumų ir mikrobų maniją, kuri atsiskleidžia tada, kai jam reikia atlikti pagrindines užduotis, pavyzdžiui, eiti į viešąjį tualetą ar griebtis autobuso geležinės juostos. Hipochondrikai visi simptomai yra ligos požymis, nes čiaudulys yra ne tik čiaudulys, bet ir alergijos, gripo, peršalimo ar net Ebolos simptomas.
Kaip nustatoma diagnozė
Hipochondriją gali diagnozuoti psichologas arba psichiatras, kuris analizuoja paciento simptomus, elgesį ir rūpesčius.
Siekdamas palengvinti diagnozę, gydytojas gali paprašyti pasikalbėti su artimu šeimos nariu arba reguliariai besilankančiu gydytoju, kad nustatytų obsesinį elgesį ir susirūpinimą, būdingą šiai ligai.