Greitasis Alzheimerio testas: kokia yra jūsų rizika?
Turinys
- Greitasis Alzheimerio testas. Atlikite testą arba sužinokite, kokia rizika susirgti šia liga.
- Kam yra didžiausia rizika susirgti Alzheimerio liga
- Kaip nustatoma diagnozė
Testą Alzheimerio ligos rizikai nustatyti sukūrė amerikiečių neurologas Jamesas E Galvinas ir Niujorko universiteto Langone medicinos centras [1] ir siekiama įvertinti kai kuriuos veiksnius, tokius kaip atmintis, orientacija, taip pat nuotaikos ir kalbos pokyčius nuo atsakymo iki 10 klausimų. Testą gali atlikti pats asmuo arba šeimos narys, įtarus Alzheimerio ligą.
Nepaisant to, kad nepateikta pakankamai duomenų Alzheimerio ligos diagnozei nustatyti, šis klausimynas gali parodyti, kad asmuo turi kreiptis į gydytoją, nes yra įtarimas, kad liga vystosi. Tačiau tik gydytojas, remdamasis egzaminais, gali diagnozuoti ir rekomenduoti gydyti Alzheimerio ligą.
Atlikite šį testą, kad nustatytumėte savo Alzheimerio ligos riziką:
- 1
- 2
- 3
- 4
- 5
- 6
- 7
- 8
- 9
- 10
Greitasis Alzheimerio testas. Atlikite testą arba sužinokite, kokia rizika susirgti šia liga.
Pradėkite testą- Turiu gerą atmintį, nors yra nedidelių užmaršumų, kurie netrukdo mano kasdienybei.
- Kartais pamirštu tokius dalykus kaip jų užduotas klausimas, pamirštu įsipareigojimus ir tai, kur palikau raktus.
- Aš paprastai pamirštu, ką ėjau daryti virtuvėje, svetainėje ar miegamajame ir ką dariau.
- Nepamenu paprastos ir naujausios informacijos, pavyzdžiui, ką tik sutikto žmogaus vardo, net jei labai stengiuosi.
- Neįmanoma prisiminti, kur esu ir kas yra mane supantys žmonės.
- Paprastai sugebu atpažinti žmones, vietas ir žinoti, kokia diena.
- Nelabai prisimenu, kokia diena, ir man šiek tiek sunku išsaugoti datas.
- Nesu tikras, koks mėnuo yra, bet sugebu atpažinti pažįstamas vietas, tačiau šiek tiek pasimetu naujose vietose ir galiu pasimesti.
- Aš tiksliai nepamenu, kas yra mano šeimos nariai, kur aš gyvenu, ir nieko nepamenu iš savo praeities.
- Aš žinau tik savo vardą, bet kartais prisimenu savo vaikų, anūkų ar kitų giminaičių vardus
- Aš visiškai sugebu išspręsti kasdienes problemas ir gerai spręsti asmeninius bei finansinius klausimus.
- Man sunku suprasti kai kurias abstrakčias sąvokas, pavyzdžiui, kodėl žmogus gali būti liūdnas.
- Jaučiuosi šiek tiek nesaugi ir bijau priimti sprendimus, todėl man labiau patinka, kad kiti spręstų už mane.
- Nesijaučiu pajėgi išspręsti nė vienos problemos ir vienintelis sprendimas, kurį priimu, yra tai, ką noriu valgyti.
- Negaliu priimti jokių sprendimų ir esu visiškai priklausoma nuo kitų pagalbos.
- Taip, aš galiu normaliai dirbti, apsiperku, esu susijęs su bendruomene, bažnyčia ir kitomis socialinėmis grupėmis.
- Taip, bet man pradeda kilti sunkumų vairuojant, bet vis tiek jaučiuosi saugus ir žinau, kaip elgtis avarinėse ar neplanuotose situacijose.
- Taip, bet aš negaliu būti viena svarbiose situacijose ir man reikia, kad kas nors lydėtų mane prisiimdamas socialinius įsipareigojimus, kad galėčiau kitiems pasirodyti kaip „normalus“ žmogus.
- Ne, aš nepalieku namų vienas, nes neturiu galimybių ir man visada reikia pagalbos.
- Ne, aš negaliu išeiti iš namų vienas ir man per daug bloga tai padaryti.
- Puiku. Aš vis dar turiu namų darbų, turiu pomėgių ir asmeninių interesų.
- Nebesinori nieko daryti namuose, bet jei jie primygtinai nori, aš galiu pabandyti ką nors padaryti.
- Aš visiškai atsisakiau savo veiklos, taip pat sudėtingesnių pomėgių ir interesų.
- Viskas, ką žinau, yra išsimaudyti vienai, apsirengti ir žiūrėti televizorių, o aš negaliu atlikti jokių kitų darbų namuose.
- Aš nesugebu nieko padaryti viena ir man reikia pagalbos viskuo.
- Esu visiškai pajėgus pasirūpinti savimi, apsirengti, nusiprausti, nusiprausti po dušu ir naudotis vonios kambariu.
- Man pradeda kilti sunkumų rūpintis savo asmenine higiena.
- Man reikia, kad kiti primintų, jog turiu eiti į tualetą, bet pats galiu patenkinti savo poreikius.
- Man reikia pagalbos apsirengiant ir išsivalant, o kartais apsivelkau drabužius.
- Aš negaliu nieko padaryti vienas, o man reikia, kad kažkas kitas pasirūpintų mano asmenine higiena.
- Mano elgesys normalus ir mano asmenybėje nėra pokyčių.
- Turiu nedidelių savo elgesio, asmenybės ir emocinės kontrolės pokyčių.
- Mano asmenybė po truputį keičiasi, anksčiau buvau labai draugiška ir dabar esu šiek tiek rūsti.
- Jie sako, kad aš labai pasikeičiau ir nebesu tas pats žmogus, o manęs jau vengia seni draugai, kaimynai ir tolimi giminaičiai.
- Mano elgesys labai pasikeitė ir aš tapau sunkiu ir nemaloniu žmogumi.
- Man nėra sunku kalbėti ar rašyti.
- Man pradeda kilti sunkumų ieškant tinkamų žodžių, ir man reikia daugiau laiko, kol baigsiu savo samprotavimus.
- Vis sunkiau rasti tinkamus žodžius, o man sunku įvardyti objektus ir pastebiu, kad turiu mažiau žodyno.
- Labai sunku bendrauti, man sunku žodžiais, suprasti, ką jie man sako, ir nemoku skaityti ar rašyti.
- Aš tiesiog nemoku bendrauti, beveik nieko nesakau, nerašau ir nelabai suprantu, ką jie man sako.
- Normalu, nepastebiu jokių nuotaikos, susidomėjimo ar motyvacijos pokyčių.
- Kartais man pasidaro liūdna, nervinga, neramu ar prislėgta, bet be didelių gyvenimo rūpesčių.
- Kiekvieną dieną man pasidaro liūdna, nervinga ar neramu, ir tai darosi vis dažniau.
- Kiekvieną dieną jaučiuosi liūdna, nervinga, nerimastinga ar prislėgta ir neturiu jokio susidomėjimo ar motyvacijos atlikti kokią nors užduotį.
- Liūdesys, depresija, nerimas ir nervingumas yra mano kasdieniai palydovai, todėl visiškai praradau susidomėjimą daiktais ir nebesu nieko motyvuota.
- Turiu tobulą dėmesį, gerai susikaupiu ir puikiai bendrauju su viskuo, kas mane supa.
- Pradedu sunkiai į ką nors atkreipti dėmesį, o dieną mieguistu.
- Turiu šiek tiek dėmesio ir mažai dėmesio, todėl net nemiegodamas galiu kurį laiką žiūrėti į tašką ar užsimerkęs.
- Didelę dienos dalį praleidžiu miegodamas, į nieką nekreipiu dėmesio ir kalbėdamas sakau dalykus, kurie nėra logiški arba neturi nieko bendra su pokalbio tema.
- Negaliu į nieką atkreipti dėmesio ir esu visiškai nenuoseklus.
Kam yra didžiausia rizika susirgti Alzheimerio liga
Nors Alzheimerio liga dažniausiai nustatoma nuo 60 metų, ši liga gali pradėti reikštis kai kuriems simptomams jaunesniems žmonėms, nes ši liga dažniau pasireiškia žmonėms, kurių šeimoje yra buvę Alzheimerio ligų, ir ši liga vadinama ankstyvuoju Alzheimerio liga. Sužinokite, kaip nustatyti ankstyvojo Alzheimerio ligos požymius ir simptomus.
Be genetinio veiksnio, Alzheimerio ligos išsivystymo rizika yra didesnė ne tik žmonėms, kurių šeimos nariams diagnozuota liga, bet ir rizika susirgti Alzheimerio liga yra didesnė tiems, kurie dažnai rūko, žmonėms, kurie laikosi nesveikos dietos, nepraktikuoja fizinio aktyvumo, kurie dėl profesinės veiklos buvo veikiami sunkiųjų metalų arba patyrė smegenų traumą. Taip yra todėl, kad šios situacijos gali skatinti nervų sistemos aktyvumo pokyčius laikui bėgant, palankiai vertinant Alzheimerio ligos vystymąsi. Sužinokite daugiau apie Alzheimerio priežastis.
Kaip nustatoma diagnozė
Alzheimerio diagnozę daugeliu atvejų nustato neurologas, atlikdamas kelis elgesio testus, leidžiančius įvertinti nervų sistemos veiklą, be to, atsižvelgdamas į Alzheimerio ligos testą ir įvertindamas požymius bei simptomus. kurį asmuo pateikia laikui bėgant.
Be to, gydytojas gali nurodyti atlikti kai kuriuos kraujo tyrimus, kad būtų galima nustatyti kitų ligų diferencinę diagnozę, ir vaizdo tyrimus, pavyzdžiui, smegenų magnetinio rezonanso tyrimus.
Be to, kai kuriais atvejais gydytojas taip pat gali paprašyti smegenų skysčio analizės, kad patikrintų beta-amiloido ir Tau baltymų kiekį, kuris Alzheimerio ligos atveju paprastai būna didesnis. Tačiau šio egzamino įprastai nėra reikalaujama ir ne visada galima išbandyti.
Sužinokite daugiau apie šią ligą, kaip jos išvengti ir kaip rūpintis Alzheimerio liga sergančiu asmeniu, žiūrėdami šį vaizdo įrašą:
Leidiniai
Q karščiavimas