Kelio patempimas / patempimas: kaip nustatyti, sukelti ir gydyti

Turinys

• Kokie simptomai
• Galimos priežastys
• Kaip nustatoma diagnozė
• Kelio patempimo gydymas

Kelio patempimas, dar vadinamas kelio patempimu, atsiranda dėl per didelio kelio raiščių tempimo, kuris kai kuriais atvejais galiausiai lūžta, sukeldamas stiprų skausmą ir patinimą.

Tai gali atsitikti kai kurių sporto šakų metu dėl staigių judesių atlikimo ar dėl traumos, kurią sukelia daikto smūgis keliu. Gydymą sudaro poilsis, ledo naudojimas ir suspaudimas toje vietoje, tačiau sunkesniais atvejais gali tekti kreiptis į operaciją.

Kokie simptomai

Kelio patempimo požymiai ir simptomai yra šie:

• Stiprus kelio skausmas;
• Patinęs kelias;
• Sunkumas sulenkti kelį ir palaikyti kūno svorį ant pažeistos kojos.

Kai kuriais atvejais traumos metu gali būti girdimas triukšmas, o kai kuriose situacijose sąnario viduje gali būti nedidelis kraujavimas, kuris sritį pavers purpurine ar mėlyna.

Galimos priežastys

Jauniems žmonėms kelio patempimas dažniau pasitaiko fizinių pratimų metu, pavyzdžiui, krepšinio, futbolo, teniso, tinklinio ar gimnastikos sportuose, kai kažkas iš išorės atsitrenkia į kelį, kai staiga pasikeičia kryptis, kai kūnas pasisuka ant atramos pėdos arba kai ji nusileidžia staigiu šuoliu. Šiais atvejais gali atsirasti nenormalus šlaunikaulio pasisukimas blauzdikaulio atžvilgiu, dėl ko per daug ištempiami raiščiai ir meniskas, o šie raiščiai gali plyšti. Pagyvenusiems žmonėms sukimas gali atsirasti dėl staigaus vaikščiojimo pasikeitimo, kaip, pavyzdžiui, pereinant gatvę.

Kaip nustatoma diagnozė

Kelio patempimo diagnozę turi nustatyti gydytojas ir sudaro fizinis patikrinimas, kurio metu įvertinamas kelio judesys, patinimas ir jautrumas sveiko atžvilgiu. Jei reikia, diagnostiniai metodai, tokie kaip rentgeno spinduliai, magnetinis rezonansas ar ultragarsas, taip pat gali būti naudojami norint įvertinti, ar raiščiai, meniskai ir sausgyslės plyšo ar stipriai pažeisti.

Kelio patempimo gydymas

Gydymas pradedamas poilsiu, vengiant kuo labiau pakišti koją ant grindų, kad nepakeltų svorio ant kelio. Tam koja turi likti pakelta, o žmonėms judėti galima naudoti ramentus. Idealiausia yra atsigulti pakėlus koją, kad kelias būtų aukštesnis už širdies aukštį, kad padėtų greičiau išleisti orą.

Poilsio laikotarpiu ledo paketus ant kelio galima uždėti maždaug 20–30 minučių kas 2 valandas, o naudojimo laikas turėtų ilgėti. Kelio imobilizavimui reikėtų naudoti elastines kojines ar kompresinius tvarsčius maždaug 5–7 dienas, o skausmui malšinti gydytojas gali rekomenduoti nuskausminamuosius ir priešuždegiminius vaistus.

Pašalinus imobilizaciją, svarbu surengti 10–20 kineziterapijos seansų, kurie padėtų atgauti judesį, jėgą ir pusiausvyrą, be elektroninės įrangos, tokios kaip ultragarsas ir TENS, be sąnarių mobilizacijos metodų ir tempimo bei raumenų stiprinimo pratimų.

Kai kuriais atvejais gali prireikti operacijos, ypač jei asmuo yra jaunas arba sportininkas, norintis toliau sportuoti. Be to, jis taip pat patartinas tais atvejais, kai dėl traumos pažeidžiama kasdienė veikla arba kai sužalojimas yra labai rimtas.

Sveikimo laikas labai priklauso nuo sukimo sunkumo, tačiau paprastai sportininkai gali grįžti į sportą praėjus maždaug 3-6 mėnesiams po traumos, tačiau tai priklausys nuo traumos sunkumo ir atlikto gydymo tipo. Sportininkai, kasdien atliekantys kineziterapijos užsiėmimus, greičiau pasveiksta.

Kai plyšta priekinis kryžminis raištis, rekomenduojamas kitas gydymo būdas. Patikrinkite, ką galima padaryti taikant kineziterapiją dėl AKL plyšimo.