Gastritas

Gastritas atsiranda, kai skrandžio gleivinė tampa uždegusi ar patinusi.

Gastritas gali trukti tik trumpą laiką (ūminis gastritas). Jis taip pat gali trukti kelis mėnesius ar metus (lėtinis gastritas).

Dažniausios gastrito priežastys yra:

• Tam tikri vaistai, tokie kaip aspirinas, ibuprofenas ar naproksenas ir kiti panašūs vaistai
• Gausus alkoholio vartojimas
• Skrandžio infekcija vadinama bakterija Helicobacter pylori

Rečiau pasitaikančios priežastys yra:

• Autoimuniniai sutrikimai (pvz., Žalinga anemija)
• Tulžies grįžimas į skrandį (tulžies refliuksas)
• Piktnaudžiavimas kokainu
• Valgyti ar gerti šarmines ar ėsdinančias medžiagas (pvz., Nuodus)
• Didelis stresas
• Virusinė infekcija, tokia kaip citomegalovirusas ir herpes simplex virusas (dažniau pasitaiko žmonėms su silpna imunine sistema)

Trauma ar sunki, staigi liga, tokia kaip didelė operacija, inkstų nepakankamumas ar patekimas ant kvėpavimo aparato, gali sukelti gastritą.

Daugelis žmonių, sergančių gastritu, neturi jokių simptomų.

Simptomai, kuriuos galite pastebėti:

• Apetito praradimas
• Pykinimas ir vėmimas
• Pilvo ar pilvo viršutinės dalies skausmas

Jei gastritas sukelia kraujavimą iš skrandžio gleivinės, simptomai gali būti:

• Juodos išmatos
• Vėmimas krauju arba į kavą maltos medžiagos

Gali prireikti tokių bandymų:

• Pilnas kraujo tyrimas (CBC), siekiant patikrinti anemiją ar mažą kraujo kiekį
• Skrandžio tyrimas endoskopu (ezofagogastroduodenoskopija arba EGD) su skrandžio gleivinės biopsija
• H pylori testai (kvėpavimo testas arba išmatų testas)
• Išmatų tyrimas siekiant patikrinti, ar išmatose nėra nedidelio kraujo kiekio, kuris gali būti kraujavimo iš skrandžio požymis

Gydymas priklauso nuo to, kas sukelia problemą. Kai kurios priežastys bėgant laikui išnyks.

Jums gali tekti nutraukti aspirino, ibuprofeno, naprokseno ar kitų vaistų, kurie gali sukelti gastritą, vartojimą. Prieš nutraukdami bet kokių vaistų vartojimą, visada pasitarkite su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.

Galite naudoti kitus nereceptinius ir receptinius vaistus, kurie sumažina rūgšties kiekį skrandyje, pavyzdžiui:

• Antacidiniai vaistai
• H2 antagonistai: famotidinas (pepidas), cimetidinas (Tagametas), ranitidinas (Zantac) ir nizatidinas (Axid)
• Protonų siurblio inhibitoriai (PPI): omeprazolas (Prilosec), ezomeprazolas (Nexium), iansoprazolas (Prevacid), rabeprazolas (AcipHex) ir pantoprazolas (Protonix)

Antibiotikai gali būti naudojami lėtiniam gastritui, kurį sukelia infekcija, gydyti Helicobacter pylori bakterijos.

Perspektyva priklauso nuo priežasties, tačiau dažnai būna labai gera.

Gali atsirasti kraujo netekimas ir padidėjusi skrandžio vėžio rizika.

Skambinkite savo paslaugų teikėjui, jei sukursite:

• Nepraeinantis skausmas viršutinėje pilvo ar pilvo dalyje
• Juodos arba deguto išmatos
• Vėmimas krauju arba į kavos malimo medžiagą

Venkite ilgalaikio medžiagų, kurios gali dirginti jūsų skrandį, tokių kaip aspirinas, priešuždegiminiai vaistai ar alkoholis.

• Antacidinių vaistų vartojimas

• Virškinimo sistema
• Skrandis ir skrandžio gleivinė

Feldmanas M, Lee EL. Gastritas. In: Feldmanas M, Friedmanas LS, Brandtas LJ, red. Sleisenger ir Fordtran virškinamojo trakto ir kepenų ligos: patofiziologija / diagnostika / valdymas. 10-asis leidimas Filadelfija, PA: Elsevier Saunders; 2016 m.: 52 skyrius.

Kuipersas EJ, Blaseris MJ. Rūgšti pepsinė liga. In: Goldman L, Schafer AI, red. Goldman-Cecil medicina. 25-asis leidimas Filadelfija, PA: Elsevier Saunders; 2016 m.: 139 skyrius.

Vincentas K. Gastritas ir pepsinė opa. In: Kellerman RD, Rakel DP, red. Conn dabartinė terapija 2019 m. Filadelfija, PA: Elsevier; 2019: 204-208.