Kas yra agorafobija ir pagrindiniai simptomai

Turinys

• Pagrindiniai simptomai
• Kaip atliekamas gydymas

Agorafobija atitinka baimę būti nepažįstamoje aplinkoje arba kad žmogus jaučiasi negalėdamas išeiti, pavyzdžiui, sausakimšoje aplinkoje, viešajame transporte ir kine. Net idėja būti vienoje iš šių aplinkų gali sukelti nerimą ir turėti panikos sindromui panašių simptomų, tokių kaip galvos svaigimas, padidėjęs širdies susitraukimų dažnis ir dusulys. Sužinokite, kaip nustatyti panikos sutrikimą.

Šis psichologinis sutrikimas gali būti labai ribojantis ir turėti neigiamos įtakos asmens gyvenimo kokybei, nes kadangi jis, pavyzdžiui, būdamas sausakimšoje aplinkoje, negali dažnai lankytis kitose vietose ar atsipalaiduoti, gali sutrikti bendravimas su kitais žmonėmis, o tai gali sukelti asmens izoliaciją.

Agorafobijos gydymas atliekamas per terapijos užsiėmimus su psichologu ar psichiatru ir siekiama padėti asmeniui susidurti su baime ir nerimu, padarant jį saugesnį ir labiau pasitikintį savimi.

Pagrindiniai simptomai

Agorafobijos simptomai atsiranda, kai asmuo yra nepažįstamoje aplinkoje arba dėl to kyla kančia ar baimė, kad jis negalės išeiti vienas, pavyzdžiui, apsipirkti, kine, viešajame transporte ir pilnuose restoranuose. Pagrindiniai agorafobijos simptomai yra šie:

• Dusulys;
• Padidėjęs širdies ritmas;
• Galvos svaigimas;
• Per didelis prakaitas;
• Pykinimas.

Žmonės, sergantys agorafobija, paprastai turi žemą savivertę, nesaugumą, jaučia nerimą bet kur, išskyrus savo namus, bijo labai didelių vietų ir jaučiasi gana nerimastingi ir sunerimę dėl galimybės vėl atsidurti tam tikroje situacijoje, kuri skatina jūsų fobiją. Žinokite kitus paplitusius fobijos tipus.

Pagal simptomų laipsnį agorafobiją galima suskirstyti į tris tipus:

• Lengva agorafobija, kurioje asmuo gali nuvažiuoti didelius atstumus, gali nueiti į kiną, nepaisant to, kad sėdi koridoriuje, ir vengia labai sausakimšų vietų, tačiau vis tiek eina, pavyzdžiui, į prekybos centrus;
• Vidutinė agorafobija, kur asmuo gali eiti į arčiau namų esančias vietas tik lydimas kito asmens ir vengia naudotis viešuoju transportu;
• Sunki agorafobija, kuris yra labiausiai ribojantis agorafobijos tipas, nes tokiu laipsniu asmuo negali išeiti iš namų ir jaučia nerimą vien dėl to, kad kažkur eina.

Atsižvelgiant į simptomus, agorafobija gali būti gana ribojanti ir turėti neigiamos įtakos asmens gyvenimo kokybei. Todėl pastebėjus būdingus agorafobijos simptomus, svarbu kreiptis į psichologą ar psichiatrą, kad būtų galima pradėti gydymą.

Kaip atliekamas gydymas

Agorafobiją gydo psichologas arba psichiatras, atsižvelgdamas į asmens simptomus.

Profesionalas įvertina, kas paskatina asmenį pasireikšti simptomais, jei jie yra dažni, ir šių simptomų poveikį žmogaus gyvenimui. Taigi tai padeda žmogui susidurti su situacijomis, kurios jam kelia nerimą, kad žmogus jaustųsi saugesnis ir labiau pasitiki savimi. Taip pat gali būti rekomenduojama užsiimti atpalaiduojančia veikla, pavyzdžiui, joga ar meditacija.

Priklausomai nuo simptomų laipsnio, psichiatras gali nurodyti, kaip simptomus kontroliuoti vartoja vaistus, o žmogus jaučiasi labiau atsipalaidavęs susidūręs su tam tikromis situacijomis.