Ar tinkami žmonės yra laimingesni?

Turinys

• Apžvalga skirta

Mylėk ar nekenti, nes įprasta mankštintis tampa įpročiu, nes tai skatina optimalią sveikatą. Nors daugelis žmonių susigraudina pagalvoję apie prakaitą, spandeksą ir atsisėdimus, mankšta gali būti ne tik receptas gydytojui. Kai kurie tyrimai rodo, kad yra ryšys tarp fizinio pasirengimo ir laimės. Tačiau klausimas išlieka: ar galime sportuoti laimingi?

Laimės receptas: kodėl tai svarbu

Laimė yra gana subjektyvi sąvoka. Tačiau mokslininkai mano, kad laimė yra susijusi su genetika ir įvairiais aplinkos veiksniais, tokiais kaip pajamos, šeimyninė padėtis, religija ir išsilavinimas. Ir vienas didžiulis asmeninės laimės pranašas yra fizinė sveikata. Gebėjimas apsisaugoti nuo ligų ir ligų, palaikyti hormonų pusiausvyrą ir valdyti stresą – visa tai prisideda prie pasitenkinimo savimi. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių žmonės, besitreniruojantys, gali būti laimingesni nei visi kiti-mankšta stimuliuoja baltymus, kovojančius su ligomis, vadinamus antikūnais, kurie naikina nepageidaujamus įsibrovėlius, tokius kaip bakterijos ir virusai. Taigi žmonės, kurie išlieka fiziškai aktyvūs, paprastai yra geriau pasirengę kovoti su ligomis ir stresu, kurie yra pagrindinis laimės komponentas.

Fizinio krūvio metu smegenys taip pat išskiria endorfinus - chemines medžiagas, kurios, kaip žinoma, sukelia euforijos jausmą, dažniausiai siejamas su „bėgiko pakilimu“. Endorfinai skatina lytinių hormonų, tokių kaip norepinefrinas, išsiskyrimą, kurie pagerina nuotaiką ir sukuria savijautą. Pratimai taip pat gali padidinti laimės lygį, nes padeda sumažinti stresą. Kai mankštinamės, mūsų kūnas degina streso hormoną kortizolį. Per didelis stresas ir didelis kortizolio kiekis gali padidinti nervingumo ir nerimo jausmą, tuo pačiu sumažinant motyvaciją ir imuninę funkciją.

Neaišku, ar tam tikras pratimų kiekis gali garantuoti laimę ar net trumpalaikį aukštą rezultatą. Kai kurie mokslininkai teigia, kad vos 30 minučių vidutinio intensyvumo mankšta gali padėti sumažinti depresiją ir pyktį. Bet, deja, net fitneso fanatikai negarantuoja gyvenimo be streso.

Prakaitavimas ir šypsena: atsakymas/diskusija

Pratimai gali prisidėti prie laimės, tačiau tai nėra vienintelė besišypsančio veido priežastis. Nors fizinis aktyvumas yra vienas iš veiksnių, turinčių didžiausią įtaką mūsų gerovės jausmui, taip pat svarbu turėti priklausymo ir tikslo jausmą, finansinį saugumą ir teigiamą socialinę sąveiką.

Be to, gali būti, kad laimingi žmonės linkę sportuoti daugiau nei kiti, o mankšta nebūtinai daro juos laimingus. Depresijos atveju taip pat neaišku, ar fizinis neveiklumas sukelia neigiamus jausmus, ar atvirkščiai. Depresija sergantys žmonės dažnai patenka į ciklą, kurio metu vengia mankštintis, tada jaučiasi mėlyni, o paskui tikrai nenori sportuoti; ir gali būti sunku rasti motyvacijos ištrūkti iš šio ciklo.

Taip pat yra tam tikrų situacijų, kai mankšta gali prisidėti prie nelaimės, pavyzdžiui, priklausomybės nuo mankštos atveju. Reaguodamas į mankštą, kūnas išskiria chemines medžiagas, kurios stimuliuoja smegenų atlygio centrą, ir žmonės gali pradėti trokšti malonaus jausmo, susijusio su cheminėmis medžiagomis. Taigi kai kurie sportininkai ir toliau sportuoja nepaisydami traumų, nuovargio ar net širdies priepuolio grėsmės.

Nesvarbu, ar laimė yra tarp daugelio mankštos privalumų, tikriausiai verta pabėgioti aplink kvartalą ar pasivažinėti dviračiu. Jei nieko daugiau, peizažo pakeitimas gali būti tik mums reikalingas nuotaikos pakėlimas.

The Takeaway

Treniruotės paprastai palaiko mus sveikus, mažina stresą ir netgi suteikia trumpalaikį rezultatą. Tačiau atminkite, kad pratimai nėra vaistas nuo rimtesnių problemų, tokių kaip depresija.

Ar manai, kad mankšta pakelia nuotaiką? Praneškite mums toliau pateiktose pastabose!

Daugiau iš Greatist.com:

15 netikėtų duonos įsilaužimų (nuo vištienos sriubos iki sudaužyto stiklo)

27 būdai sveikiausiems mokslo metams

16 būdų, kaip išnaudoti daugiau sporto salės

Ar meditacija gali padaryti mus protingesnius?

Apžvalga skirta