Pykčio ataka: kaip žinoti, kada tai normalu ir ką daryti

Turinys

• Kaip sužinoti, ar mano pyktis yra normalus
• Kas gali nutikti, jei nesusivaldysi
• Kaip sumažinti pykčio priepuolius

Nekontroliuojami pykčio priepuoliai, per didelis pyktis ir staigus įniršis gali būti Hulko sindromo - psichologinio sutrikimo, kurio metu yra nevaldomas pyktis, požymiai, kuriuos gali lydėti žodinė ir fizinė agresija, galinti pakenkti asmeniui ar kitiems jo artimiesiems.

Šis sutrikimas, taip pat žinomas kaip Protarpinis sprogstamasis sutrikimas, dažniausiai paveikia asmenis, turinčius nuolatinių problemų darbe ar asmeniniame gyvenime, o jį gydyti galima naudojant vaistus nuotaikos kontrolei ir lydint psichologui.

Manoma, kad žmonės užteršti toksoplazmos gondi smegenyse dažniau išsivysto šis sindromas. Toksoplazma yra katės išmatose ir sukelia ligą, vadinamą toksoplazmoze, tačiau ji taip pat gali būti dirvožemyje ir užterštame maiste. Peržiūrėkite keletą mitybos šaltinių, kurie gali sukelti ligą, pavyzdžių spustelėdami čia.

Kaip sužinoti, ar mano pyktis yra normalus

Įprasta jausti pyktį stresinėse situacijose, tokiose kaip automobilių avarijos ar vaikų pykinimas, ir šis jausmas yra normalus tol, kol jūs tai suprantate ir kontroliuojate, be staigių pykčio ir agresyvaus elgesio pokyčių, kai jūs gali kelti pavojų kitų gerovei ir saugumui.

Tačiau kai agresija yra neproporcinga pyktį sukėlusiai situacijai, tai gali būti Hulko sindromo požymis, kuriam būdinga:

• Agresinio impulso kontrolės nebuvimas;
• Sumušti savo ar kitų daiktus;
• Prakaitas, dilgčiojimas ir raumenų drebulys;
• Padidėjęs širdies ritmas;
• Žodiniai grasinimai ar fizinė agresija kitam asmeniui be pagrindo pateisinti tokį požiūrį;
• Kaltė ir gėda po išpuolių.

Šio sindromo diagnozę nustato psichiatras, remdamasis asmenine istorija ir draugų bei šeimos pranešimais, nes šis sutrikimas patvirtinamas tik tada, kai agresyvus elgesys kartojamas keletą mėnesių, o tai rodo, kad tai yra lėtinė liga.

Be to, būtina atmesti kitų elgesio pokyčių galimybę, pavyzdžiui, antisocialaus asmenybės sutrikimo ir pasienio asmenybės sutrikimo.

Kas gali nutikti, jei nesusivaldysi

Hulko sindromo pasekmes lemia neįsivaizduojami veiksmai, vykdomi pykčio metu, pavyzdžiui, darbo praradimas, laikinas sustabdymas ar pašalinimas iš mokyklos, skyrybos, sunkumai bendraujant su kitais žmonėmis, autoavarijos ir hospitalizavimas dėl agresijos metu patirtų sužalojimų.

Agresyvi būklė pasireiškia net tada, kai alkoholio nevartojama, tačiau dažniausiai ji būna sunkesnė, kai alkoholio vartojama net ir nedideliais kiekiais.

Kaip sumažinti pykčio priepuolius

Dažnus pykčio priepuolius galima suvaldyti suprantant situaciją ir kalbantis su artimaisiais bei draugais. Paprastai pyktis greitai praeina ir žmogus ieško racionalaus problemos sprendimo. Tačiau kai pykinimas yra dažnas ir pradeda nebevaldyti, rekomenduojama, kad psichologas lydėtų artimus šeimos narius ir padėtų jiems išmokti susidoroti su pykčiais ir agresija.

Tačiau, be psichoterapijos, Hulko sindrome taip pat gali tekti vartoti antidepresantus ar nuotaikos stabilizatorius, tokius kaip ličio ir karbamazepino, kurie padės suvaldyti emocijas, sumažins agresiją.

Norėdami padėti suvaldyti pyktį ir išvengti įniršio priepuolių, žr. Natūralių trankvilizatorių pavyzdžius.