Ar bijote praleisti?

Turinys

• Apžvalga skirta

FOMO arba „baimė praleisti“ yra tai, ką daugelis iš mūsų patyrėme. Taip nutinka, kai pradedame jaustis nervingi dėl to, kad nedalyvausime socialiniuose renginiuose, pavyzdžiui, tame nuostabiame vakarėlyje bet kas, į kurį atvyko praėjusį savaitgalį. FOMO gali prisidėti prie nerimo ir depresijos, bet tuo pat metu iš tikrųjų gali būti tam tikrų privalumų, susijusių su žmonių baimėmis praleisti. Ir nors naujausi tyrimai rodo, kad FOMO yra reiškinys, kurį padidino socialinė žiniasklaida, žmonės visada buvo susirūpinę dėl savo socialinės padėties.

Nesakykime ir sakykime, kad padarėme: reikia žinoti

FOMO dažnai siejamas su žemu socialiniu reitingu, kuris gali sukelti nerimo ir nepilnavertiškumo jausmą [1]. Kai praleidžiame vakarėlį, atostogas ar bet kurį kitą socialinį renginį, kartais jaučiamės šiek tiek mažiau šaunūs nei tie, kurie pasirodė ir fotografavo. Kai kuriais atvejais žmonės net bijo praleisti blogus dalykus! (Darbo neturėjimas juk yra išskirtinis klubas.) FOMO dažniausiai serga 18–33 metų žmonės – iš tikrųjų viena šios amžiaus grupės žmonių apklausa parodė, kad du trečdaliai dalyvių teigė, kad patiria šias baimes. Apklausa taip pat rodo, kad FOMO dažniau pasitaiko tarp vaikinų nei moterų, nors vis dar neaišku, kodėl.

Tyrimai rodo, kad FOMO gali smarkiai neigiamai paveikti psichologinę sveikatą. Nuolatinė baimė dėl praleistų įvykių gali sukelti nerimą ir depresiją, ypač jauniems žmonėms. Kraštutiniais atvejais šie socialiniai nesaugumai netgi gali prisidėti prie smurto ir gėdos jausmo.

Per pastaruosius kelerius metus buvo atlikta daug tyrimų, kaip socialinė žiniasklaida daro įtaką FOMO. Būsenos atnaujinimai ir tviterio žinutės (OMG geriausia naktis!) praneša mums apie visą įdomią veiklą, vykstančią, kol esame namuose ir susitinkame su Džersio kranto minia. Kai kurie psichologai netgi siūlo, kad FOMO padėtų pasiekti socialinės žiniasklaidos platformų sėkmę, nes manome, kad turime naudoti šią technologiją ir pranešti mums, kas vyksta kitur.Tačiau kai kuriais atvejais FOMO iš tikrųjų gali suteikti mums teigiamos motyvacijos bendrauti su draugais.

Nebijokite: jūsų veiksmų planas

Kai kurie teigia, kad jausmai, susiję su FOMO, stiprina ryšius su kitais, skatina žmones būti socialiai aktyvesniais. Nors gali būti asocialu sėdėti aplink „Facebook“, sekant pseudo nepažįstamuosius, socialinę žiniasklaidą galima naudoti konstruktyviau, pavyzdžiui, palaikyti ryšį su draugais ir planuoti veiklą. (Gal laikas vėl užmegzti ryšį su senu bičiuliu, gyvenančiu netoliese?)

Ir mes nebūtinai galime kaltinti kieno nors socialinės žiniasklaidos kanalą dėl FOMO sukėlimo. Baimė praleisti gali būti kognityvinių iškraipymų rūšis, atskirta nuo technologijų, sukelianti neracionalias mintis, susijusias su depresija (pvz., Tikėti, kad visi tie draugai mūsų nekenčia, jei negavome pakvietimo į praėjusios savaitės vakarėlį). Žmonėms, linkusiems į tokias mintis, šiuolaikinės technologijos gali tik sustiprinti jų baimę praleisti. Taigi, atjungus visus tuos įtaisus, problema gali būti neišspręsta taip pat, kaip kognityvinė elgesio terapija ar kitos rūšies pokalbių terapija.

Svarstydami kitų žmonių planus, ypač internete, atminkite, kad daugelis žmonių savo idealizuotą save projektuoja internete, todėl šnipinėkite skeptiškai! Ir tiems iš mūsų, kurie pakankamai įsitikinę savo planais šiam penktadienio vakarui ... na, skrybėlę.

Daugiau iš „Greatist“:

Ar man reikia papildyti degalus treniruotės viduryje?

Ar galiu būti alergiškas bėgimui?

Ar dietos tabletės yra saugios?

Apžvalga skirta