Elektrokonvulsinė terapija (ECT): kas tai yra, kada tai daryti ir kaip tai veikia

Turinys

• Kada nurodoma
• Kaip tai veikia
• Kaip tai buvo daroma anksčiau
• Galimos komplikacijos
• Kada to nedaryti

Elektrokonvulsinė terapija, liaudyje vadinama elektrošoko terapija arba tiesiog ECT, yra gydymo rūšis, sukelianti smegenų elektrinio aktyvumo pokyčius, reguliuojanti neurotransmiterių serotonino, dopamino, norepinefrino ir glutamato kiekį. Reguliuojant šiuos neurotransmiterius, tai yra terapija, kuri gali būti naudojama kai kuriais sunkesniais depresijos, šizofrenijos ir kitų psichologinių sutrikimų atvejais.

ECT yra labai efektyvus ir saugus metodas, nes smegenų stimuliacija atliekama pacientui taikant bendrą anesteziją, o procedūros metu susidarę priepuoliai suvokiami tik įrangoje, nekeliant pavojaus asmeniui.

Nepaisant gerų rezultatų, elektrokonvulsinė terapija neskatina ligos išgydyti, tačiau ji žymiai sumažina simptomus ir turėtų būti atliekama periodiškai pagal psichiatro rekomendaciją.

Kada nurodoma

ECT daugiausia skirta depresijai ir kitiems psichologiniams sutrikimams, pavyzdžiui, šizofrenijai, gydyti. Šio tipo gydymas atliekamas, kai:

• Asmuo turi polinkį į savižudybę;
• Narkotikų gydymas nėra efektyvus arba sukelia daug šalutinių poveikių;
• Asmuo turi sunkių psichozės simptomų.

Be to, elektrošoko terapija taip pat gali būti atliekama, kai gydymas vaistais nerekomenduojamas, ypač tai būdinga nėščioms, krūtimi maitinančioms ar pagyvenusiems žmonėms.

ECT taip pat gali būti atliekamas žmonėms, kuriems diagnozuota Parkinsono liga, epilepsija ir manija, pavyzdžiui, bipoliškumas.

Kaip tai veikia

ECT atliekamas ligoninės aplinkoje ir gali trukti iki 30 minučių ir nesukelia pacientui skausmo ar diskomforto. Norint atlikti procedūrą, žmogus turi nevalgyti mažiausiai 7 valandas, taip yra todėl, kad be raumenų relaksantų ir širdies, smegenų bei kraujospūdžio matuoklių reikalinga bendroji nejautra.

Elektrokonvulsinė terapija atliekama prižiūrint anesteziologui ir psichiatrui ir susideda iš elektrinio dirgiklio taikymo, naudojant du elektrodus, dedamus galvos priekyje, galinčius sukelti priepuolį, kuris matomas tik encefalogramos įtaise. Iš elektrinio dirgiklio reguliuojamas neurotransmiterių lygis organizme, todėl galima sumažinti simptomus, susijusius su psichoziniais ir depresiniais sutrikimais. Žinokite, kas yra encefalograma.

Po procedūros slaugos personalas užtikrina, kad pacientas būtų gerai, galėtų išgerti kavos ir grįžti namo. ECT yra greitas, saugus ir efektyvus terapinis metodas, todėl periodiniai užsiėmimai turėtų būti atliekami atsižvelgiant į psichologinio sutrikimo laipsnį ir psichiatro rekomendaciją, paprastai nurodant nuo 6 iki 12 seansų. Po kiekvieno užsiėmimo psichiatras atlieka paciento vertinimą, kad patikrintų gydymo rezultatą.

Kaip tai buvo daroma anksčiau

Anksčiau elektrokonvulsinė terapija buvo naudojama ne tik psichiatriniams pacientams gydyti, bet ir kaip kankinimo forma. Taip yra todėl, kad procedūra nebuvo atliekama taikant bendrą nejautrą ir nebuvo paskirti raumenis atpalaiduojantys vaistai, dėl kurių dėl raumenų susitraukimo, be to, dažnai pasitaikydavo atminties praradimas, procedūros metu atsirado raumenų susitraukimai ir daugybiniai lūžiai.

Laikui bėgant metodas buvo tobulinamas, todėl šiuo metu jis laikomas saugia procedūra, kuriai būdinga maža lūžių ir atminties praradimo rizika, o priepuolis suvokiamas tik įrangoje.

Galimos komplikacijos

ECT yra saugi technika, tačiau po procedūros pacientas gali jaustis sutrikęs, laikinai prarasti atmintį ar pasijusti blogai, o tai dažniausiai būna anestezijos poveikis. Be to, gali pasireikšti lengvi simptomai, tokie kaip galvos skausmas, pykinimas ar raumenų skausmas, kuriuos greitai galima gydyti kai kuriais vaistais, galinčiais palengvinti simptomus.

Kada to nedaryti

Elektrokonvulsinė terapija gali būti atliekama visiems, tačiau žmonės, turintys intracerebrinių sužalojimų, patyrę širdies priepuolį, insultą ar sergantys sunkia plaučių liga, ECT galės atlikti tik įvertinę procedūros riziką.