Kas yra protinis atsilikimas, priežastys, savybės ir gyvenimo trukmė

Turinys

• Galimos priežastys
• Kaip nustatyti protinį atsilikimą
• Pagrindiniai protinio atsilikimo bruožai
• Lengvas protinis atsilikimas
• Vidutinis protinis atsilikimas
• Sunkus protinis atsilikimas
• Gyvenimo trukmė

Protinis atsilikimas yra būklė, paprastai negrįžtama, kuriai būdingi žemesni nei įprasti intelekto gebėjimai, turintys mokymosi ir socialinės adaptacijos sunkumų, kurie paprastai būna nuo pat gimimo arba pasireiškia ankstyvaisiais vaikystės metais.

Galimos priežastys

Daugeliu atvejų protinio atsilikimo priežastis nėra žinoma, tačiau kelios nėštumo metu atsiradusios būklės gali sukelti vaiko psichinį atsilikimą arba prisidėti prie jo, pavyzdžiui, tam tikrų vaistų vartojimas, besaikis alkoholio vartojimas, radioterapija ir nepakankama mityba.

Sunkumai, susiję su priešlaikiniu gimdymu, trauminiu smegenų pažeidimu ar labai maža deguonies koncentracija gimdymo metu, taip pat gali sukelti protinį atsilikimą.

Chromosomų anomalijos, kaip ir Dauno sindromo atveju, yra dažnos protinio atsilikimo priežastys, tačiau ši būklė gali būti kitų paveldimų sutrikimų, kuriuos galima ištaisyti prieš atsirandant protiniam atsilikimui, pasekmė, pavyzdžiui, fenilketonurijos ar kretinizmo atveju.

Kaip nustatyti protinį atsilikimą

Protinio atsilikimo laipsniai, kuriuos galima pastebėti atliekant intelekto koeficiento testą (IQ).

Vaikai, kurių intelekto koeficientas yra nuo 69 iki 84, turi mokymosi negalią, tačiau nelaikomi protiškai atsilikusiais, tačiau turintys lengvą protinį atsilikimą, turintys 52–68 intelekto koeficientą, nors ir turintys skaitymo negalią, gali išmokti pagrindinius ugdymo įgūdžių, reikalingų kasdien.

Pagrindiniai protinio atsilikimo bruožai

Protinį atsilikimą galima klasifikuoti kaip:

• Lengvas protinis atsilikimas

Jam būdingas intelektualinis koeficientas (IQ) nuo 52 iki 68.

Vaikai, turintys lengvą protinio atsilikimo laipsnį, gali pasiekti tokį skaitymo lygį, kaip ir vaikai tarp 4–6 klasių, išmokdami kasdieniame gyvenime reikalingų pagrindinių ugdymo įgūdžių.

Šie žmonės paprastai neturi akivaizdžių fizinių defektų, tačiau gali sirgti epilepsija ir jiems reikalinga specialių mokymo įstaigų priežiūra. Jie dažnai būna nesubrendę ir prastai rafinuoti, mažai bendraujantys. Jų minties kryptis yra labai konkreti ir apskritai jie nesugeba apibendrinti. Jie susiduria su sunkumais prisitaikydami prie naujų situacijų, gali būti prastai apsisprendę, stokoti prevencijos ir perdėto pasitikėjimo bei sugeba padaryti impulsyvius nusikaltimus.

Nepaisant ribotų intelekto galimybių, visi vaikai, turintys protinį atsilikimą, gali pasinaudoti specialiuoju ugdymu.

• Vidutinis protinis atsilikimas

Jam būdingas intelekto koeficientas (IQ) tarp 36 ir 51.

Jie lėčiau mokosi kalbėti ar sėdėti, tačiau jei jie bus tinkamai apmokyti ir palaikomi, tokio protinio atsilikimo laipsnį turintys suaugusieji gali gyventi šiek tiek savarankiškai. Bet kiekvienam pacientui turi būti nustatytas paramos intensyvumas ir kartais gali prireikti tik nedidelės pagalbos, kad būtų galima integruotis.

• Sunkus protinis atsilikimas

Jam būdingas intelekto koeficientas (IQ) tarp 20 ir 35.

Kaip sunkaus protinio atsilikimo ypatybes, mokymosi negalią galima išryškinti net lyginant su vaiku, turinčiu mažiau intensyvų atsilikimą, ypač tais atvejais, kai intelekto koeficientas yra žemesnis nei 19. Tokiais atvejais vaikas apskritai negali mokytis, kalbėti ar suprasti tam tikru laipsniu, visada reikalinga specializuota profesionali pagalba.

Gyvenimo trukmė

Vaikų, turinčių protinį atsilikimą, gyvenimo trukmė gali būti trumpesnė ir atrodo, kad kuo sunkesnis protinis atsilikimas, tuo mažesnė gyvenimo trukmė.