Kas yra lėtinio nuovargio sindromas, pagrindiniai simptomai ir gydymas

Turinys

• Pagrindiniai simptomai
• Lėtinio nuovargio sindromo priežastys
• Kaip yra gydymas

Lėtinio nuovargio sindromui būdingas per didelis nuovargis, kuris trunka ilgiau nei 6 mėnesius, neturi aiškios priežasties, kuri paūmėja atliekant fizinę ir protinę veiklą ir nepagerėja net pailsėjus. Be per didelio nuovargio, gali pasireikšti ir kiti simptomai, tokie kaip raumenų skausmas, koncentracijos sutrikimas ir galvos skausmas.

Ši būklė neturi pagrįstos priežasties, todėl diagnozė paprastai apima kelis tyrimus, siekiant patikrinti, ar nėra hormoninių pokyčių ar kitų ligų, galinčių pateisinti pernelyg didelį nuovargį. Gydant lėtinio nuovargio sindromą siekiama pagerinti simptomus, nurodant psichoterapijos seansus ir reguliarų fizinės veiklos praktiką, nes jie gali garantuoti gerovės jausmą.

Pagrindiniai simptomai

Pagrindinis lėtinio nuovargio sindromo simptomas yra per didelis nuovargis, kuris trunka ilgiau nei 6 mėnesius ir nesumažėja net pailsėjus ar pailsėjus. Taigi žmogus visada pabunda pavargęs ir dažniausiai skundžiasi nuovargiu kiekvieną dieną. Be dažno nuovargio, gali atsirasti ir kitų simptomų, tokių kaip:

• Nuolatinis raumenų skausmas;
• Sąnarių skausmas;
• Dažni galvos skausmai;
• Mažas ramus miegas;
• Atminties praradimas ir koncentracijos sunkumai;
• Dirglumas;
• Depresija;
• Garrantės skausmas;
• Nerimas;
• Svorio kritimas ar prieaugis;
• Krūtinės skausmas;
• Sausa burna.

Kadangi simptomai yra bendri, gydytojas gali nurodyti keletą tyrimų, bandydamas nustatyti per didelio ir dažno nuovargio priežastį. Taigi tai gali rodyti kraujo tyrimų atlikimą, ypač tuos, kurie įvertina hormonų kiekį, kad patikrintų, ar nuovargis yra hormoninių pokyčių pasekmė. Be to, norint įvertinti asmeniškesnį vertinimą, taip pat gali būti nurodyta psichologo konsultacija.

Lėtinio nuovargio sindromo priežastys

Lėtinio nuovargio sindromas neturi jokios aiškios priežasties, yra tik žinoma, kad egzistuoja koreliacija tarp genetinių ir aplinkos veiksnių ir kad yra keletas lengvų imuninės sistemos pokyčių, tačiau nė vienam iš jų nepakanka tikslios ligos diagnozės. Tačiau kai kurios šio sindromo atsiradimo teorijos rodo, kad jį gali sukelti sėdimas gyvenimas, depresija, anemija, hipoglikemija, infekcijos, autoimuninės ligos ir liaukų pokyčiai.

Šio tipo sindromas dažniau būdingas moterims nuo 40 iki 50 metų, todėl lėtinio nuovargio sindromas taip pat gali būti painiojamas su menopauzės simptomais, nes šiuo laikotarpiu moterys dažniausiai jaučiasi labiau pavargusios ir dirglios dėl į hormoninius pokyčius. Žinokite, kaip nustatyti menopauzės požymius ir simptomus.

Kaip yra gydymas

Lėtinio nuovargio sindromo gydymas turėtų būti orientuotas į simptomų mažinimą ir asmens gebėjimo atlikti kasdienes užduotis gerinimą. Gydytojas gali nurodyti:

• Psichoterapija, kurį galima atlikti taikant kognityvinę elgesio terapiją, siekiant sumažinti socialinę izoliaciją ir pasiekti gerovę;
• Reguliarūs fiziniai pratimai išleisti endorfinus į kraują, didinant savijautą, mažinant raumenų skausmą ir didinant fizinę ištvermę;
• Antidepresantai, pvz., fluoksetino ar sertralino, žmonėms, kuriems diagnozuota depresija;
• Miego priemonės, pavyzdžiui, melatonino, kuris padeda užmigti ir tinkamai pailsėti.

Be to, gali būti nurodytos natūralesnės procedūros, tokios kaip akupunktūra, meditacija, tempimas, joga ir atsipalaidavimo metodai.