Osteoporozės simptomai, diagnozė ir kam gresia didžiausia rizika
Turinys
Daugeliu atvejų osteoporozė nesukelia specifinių simptomų, tačiau kadangi osteoporoze sergančių žmonių kaulai tampa trapūs ir praranda jėgą dėl kalcio ir fosforo sumažėjimo organizme, gali atsirasti nedideli lūžiai. Šie lūžiai dažniausiai atsiranda slanksteliuose, šlaunyje ir riešo kauluose ir gali sukelti tokius požymius ir simptomus kaip:
- Nugaros skausmas: jis atsiranda ypač dėl vieno ar kelių slankstelių lūžio, ir tai gali būti nugaros skausmas, o kai kuriais atvejais pagerėti gulint ar sėdint;
- Kojų dilgčiojimas: atsitinka, kai stuburo smegenis pasiekia slankstelių lūžis;
- Ūgio sumažėjimas: jis atsiranda, kai stuburo lūžiai nusidėvi kremzlės dalis, esanti tarp slankstelių, sumažėjus maždaug 4 cm;
- Sulenkta laikysena: tai atsitinka pažangesniais osteoporozės atvejais dėl tam tikro stuburo slankstelio lūžio ar degeneracijos.
Be to, osteoporozės sukelti lūžiai gali atsirasti po kritimo ar šiek tiek fizinių pastangų, todėl būtina imtis priemonių, kad būtų išvengta šių kritimų, pavyzdžiui, naudoti neslystančius batus.
Osteoporozė yra liga, kuriai būdingas sumažėjęs kaulų stiprumas, ir ja dažniausiai serga žmonės, kurie šeimoje yra sirgę šia liga, vartoja cigaretes ar serga reumatoidiniu artritu. Be to, osteoporoze dažniau serga moterys po menopauzės, dėl hormoninių pokyčių, ir vyresni nei 65 metų vyrai. Sužinokite daugiau apie osteoporozę.
Kam gresia didžiausias pavojus
Osteoporozė dažnesnė šiose situacijose:
- Moterys po menopauzės;
- Vyresni nei 65 metų vyrai;
- Šeimos istorija osteoporozė;
- Mažas kūno masės indeksas;
- Kortikosteroidų vartojimas ilgesnį laiką, daugiau kaip 3 mėnesius;
- Alkoholinių gėrimų vartojimas dideliais kiekiais;
- Mažas kalcio kiekis maiste;
- Cigarečių naudojimas.
Be to, kitos ligos gali sukelti osteoporozę, pavyzdžiui, reumatoidinį artritą, išsėtinę sklerozę, inkstų nepakankamumą ir hipertiroidizmą.
Kaip patvirtinti diagnozę
Atsiradus osteoporozės sukeltų lūžių simptomams, svarbu kreiptis į gydytoją, kuris gali paprašyti rentgeno nuotraukos, kad patikrintų, ar lūžis iš tikrųjų egzistuoja, ir, atsižvelgiant į lūžio sunkumą ir mastą, gali būti atliekama kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija. būti būtinas.
Jei gydytojas įtaria, kad asmuo serga osteoporoze, jis gali paskirti kaulų densitometrijos testą, kurio pagalba tikrinamas kaulų praradimas, ty nustatoma, ar kaulai yra trapūs. Sužinokite daugiau apie tai, kaip atliekama kaulų densitometrija.
Be to, gydytojas įvertins asmens ir šeimos sveikatos istoriją ir gali nurodyti atlikti kraujo tyrimus, kad būtų galima išanalizuoti kalcio ir fosforo kiekį organizme, kurio osteoporozė yra sumažėjusi, taip pat įvertinti fermento šarminės fosfatazės kiekį, kuriems gali būti didelės osteoporozės vertės. Retesniais atvejais, kai kaulų trapumas yra labai intensyvus ir kai tuo pačiu metu yra keli lūžiai, gydytojas gali paskirti kaulų biopsiją.
Kaip atliekamas gydymas
Nustatydamas lūžio buvimą, gydytojas įvertins sunkumą ir nurodys gydymą, pvz., Paveiktos dalies imobilizavimą įtvarais, juostomis ar tinku, taip pat gali nurodyti tik poilsį, kad kūnas galėtų atkurti lūžį.
Net jei lūžio nėra, diagnozuodamas osteoporozę gydytojas nurodo vaistų vartojimą kaulams stiprinti, kineziterapiją, reguliarų fizinį krūvį, pvz., Vaikščiojimą ar svorio treniruotes ir valgymą, kuriame gausu kalcio, pavyzdžiui, pieną, sūrį ir pavyzdžiui, jogurtas. Sužinokite daugiau apie osteoporozės gydymą.
Norint išvengti lūžių, būtina imtis priemonių, kad būtų išvengta kritimų, pavyzdžiui, avėti neslystančius batus, vengti lipti laiptais, įrengti turėklus vonios kambaryje, vengti vaikščiojimo vietose su skylėmis ir nelygumais bei gerai apšviesti aplinką.
Be to, svarbu būti atsargesniems su žmonėmis, kurie, be osteoporozės, taip pat serga kitomis ligomis, tokiomis kaip silpnaprotystė, Parkinsono liga ar regos sutrikimai, nes jiems yra didesnė rizika nukristi ir patirti lūžį.