Per didelis valgymo sutrikimas: simptomai, priežastys ir pagalbos prašymas

Turinys

• Kas yra per didelis valgymo sutrikimas ir kokie simptomai?
• Kas lemia besaikis valgymo sutrikimas?
• Kaip diagnozuojama lova?
• Kokia yra rizika sveikatai?
• Kokios yra gydymo galimybės?
• Kognityvinė elgesio terapija
• Tarpasmeninė psichoterapija
• Dialektinio elgesio terapija
• Svorio metimo terapija
• Vaistai
• Kaip įveikti bingėjimą
• Esmė

Nepilnaverčio valgymo sutrikimas (BED) yra šėrimo ir valgymo sutrikimas, kuris dabar pripažintas oficialia diagnoze. Tai pasireiškia beveik 2% žmonių visame pasaulyje ir gali sukelti papildomų su mityba susijusių sveikatos problemų, tokių kaip aukštas cholesterolio lygis ir diabetas.

Maitinimo ir valgymo sutrikimai nėra susiję tik su maistu, todėl jie yra pripažįstami kaip psichiniai sutrikimai. Žmonės paprastai kuria juos kaip būdą išspręsti gilesnę problemą ar kitą psichologinę būklę, pavyzdžiui, nerimą ar depresiją.

Šiame straipsnyje apžvelgiami BED simptomai, priežastys ir rizika sveikatai, taip pat nurodoma, kaip gauti pagalbos ir palaikymo norint jį įveikti.

Kas yra per didelis valgymo sutrikimas ir kokie simptomai?

Žmonės, turintys lovą, gali suvalgyti daug maisto per trumpą laiką, net jei jie nėra alkani. Emocinis stresas ar lemtis dažnai vaidina tam tikrą vaidmenį ir tai gali paskatinti valgymą.

Žmogus gali pajusti išlaisvinimą ar palengvėjimą apsvaigimo metu, bet po to jaučia gėdos jausmą ar praranda kontrolę (1, 2).

Kad sveikatos priežiūros specialistas galėtų diagnozuoti BED, turi būti trys ar daugiau iš šių simptomų:

• valgyti daug greičiau nei įprastai
• valgyti, kol nemaloniai sotus
• valgyti didelius kiekius, nejaučiant alkio
• valgyti vien dėl sumišimo ir gėdos jausmo
• kaltės ar pasibjaurėjimo savimi jausmai

Žmonės su lova dažnai patiria didžiulį nelaimingumą ir kančią dėl persivalgymo, kūno formos ir svorio (1, 2, 3).

Santrauka BED būdingi pakartotiniai nekontroliuojamo neįprastai didelių maisto kiekių per trumpą laiką vartojimo epizodai. Šiuos epizodus lydi kaltės, gėdos jausmai ir psichologinės kančios.

Kas lemia besaikis valgymo sutrikimas?

BED priežastys nėra gerai suprantamos, tačiau greičiausiai dėl įvairių rizikos veiksnių, įskaitant:

• Genetika. Žmonės, turintys BED, gali būti padidėjęs jautrumas dopaminui - smegenyse esančiai cheminei medžiagai, atsakingai už atlygio ir malonumo jausmus. Taip pat yra rimtų įrodymų, kad sutrikimas yra paveldimas (1, 4, 5, 6).
• Lytis. Lova dažniau pasitaiko moterims nei vyrams. Jungtinėse Valstijose 3,6% moterų patiria BED tam tikru savo gyvenimo momentu, palyginti su 2,0% vyrų. Tai gali lemti pagrindiniai biologiniai veiksniai (4, 7).
• Smegenų pokyčiai. Yra požymių, kad žmonėms, turintiems BED, gali pakisti smegenų struktūra, dėl ko padidėja atsakas į maistą ir sumažėja savikontrolė (4).
• Kūno dydis. Beveik 50% žmonių, turinčių BED, turi nutukimą, o 25–50% pacientų, siekiančių svorio metimo operacijos, atitinka BED kriterijus. Svorio problemos gali būti tiek sutrikimo priežastis, tiek rezultatas (5, 7, 8, 9).
• Kūno paveikslas. Žmonės su BED dažnai turi labai neigiamą kūno įvaizdį. Kūno nepasitenkinimas, dieta ir persivalgymas prisideda prie sutrikimo vystymosi (10, 11, 12).
• Besaikis valgymas. Nukentėjusieji dažnai teigia, kad per didelis valgymas yra pirmasis sutrikimo simptomas. Tai apima besaikį valgymą vaikystėje ir paauglystėje (4).
• Emocinė trauma. Stresiniai gyvenimo įvykiai, tokie kaip piktnaudžiavimas, mirtis, atsiskyrimas nuo šeimos nario ar automobilio avarija, yra rizikos veiksniai. Taip pat gali prisidėti vaikų patyčios dėl svorio (13, 14, 15).
• Kitos psichologinės sąlygos. Beveik 80% žmonių, sergančių BED, turi bent vieną kitą psichologinį sutrikimą, pavyzdžiui, fobijas, depresiją, potrauminio streso sutrikimą (PTSS), bipolinį sutrikimą, nerimą ar piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis (1, 8).

Pikto valgymo epizodą gali sukelti stresas, dietos laikymasis, neigiami jausmai, susiję su kūno svoriu ar kūno formomis, maisto tiekimas ar nuobodulys (1).

Santrauka Lovos priežastys nėra tiksliai žinomos. Kaip ir kiti valgymo sutrikimai, su jo raida susijusi įvairi genetinė, aplinkos, socialinė ir psichologinė rizika.

Kaip diagnozuojama lova?

Nors kai kurie žmonės kartais gali persivalgyti, pavyzdžiui, per Padėkos dieną ar vakarėlį, tai dar nereiškia, kad jie turi lovą, nepaisant to, kad patyrė kai kuriuos aukščiau išvardytus simptomus.

Paprastai lova prasideda nuo vėlyvojo paauglystės iki dvidešimties metų pradžios, nors ji gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Žmonėms paprastai reikia palaikymo, kuris padėtų įveikti BED ir užmegzti sveikus santykius su maistu. Jei negydoma, lova gali trukti daugelį metų (16).

Norėdami būti diagnozuotas, asmuo turi būti turėjęs bent vieną per didelę valgymo epizodą per savaitę mažiausiai tris mėnesius (1, 2).

Sunkumas svyruoja nuo lengvo, kuriam būdingi nuo vieno iki trijų per daug valgymo epizodų per savaitę, iki kraštutinio, kuriam būdingi 14 ar daugiau epizodų per savaitę (1, 2).

Kita svarbi savybė yra nesiėmimas „anuliuoti“ apsvaigimą. Tai reiškia, kad skirtingai nuo bulimijos, asmuo, turintis BED, nemeta, neima vidurių laisvinamųjų vaistų ir per daug nesportuoja, kad pabandytų neutralizuoti bingimo epizodą.

Kaip ir kiti valgymo sutrikimai, tai labiau būdinga moterims nei vyrams. Tačiau tai labiau būdinga vyrams nei kitų rūšių valgymo sutrikimai (17).

Kokia yra rizika sveikatai?

Lova yra susijusi su keletu reikšmingų fizinės, emocinės ir socialinės sveikatos pavojų.

Iki 50% žmonių, turinčių BED, turi nutukimą. Tačiau sutrikimas taip pat yra nepriklausomas svorio veiksnys ir nutukimo rizika. Taip yra dėl padidėjusio suvartojamų kalorijų skaičiavimo epizodų metu (8).

Vien tik nutukimas padidina širdies ligų, insulto, 2 tipo diabeto ir vėžio riziką (18).

Tačiau kai kuriais tyrimais nustatyta, kad BED sergantiems žmonėms kyla dar didesnė rizika susirgti šiomis sveikatos problemomis, palyginti su tokio paties svorio nutukusiais žmonėmis, kurie neturi BED (16, 18, 19).

Kiti pavojai, susiję su lova, yra miego problemos, lėtinio skausmo sąlygos, astma ir dirgliosios žarnos sindromas (IBS) (16, 17, 20).

Moterims ši būklė yra susijusi su vaisingumo problemų, nėštumo komplikacijų ir policistinių kiaušidžių sindromo (PCOS) išsivystymu (20).

Tyrimai parodė, kad BED sergantys žmonės susiduria su socialinio bendravimo problemomis, palyginti su žmonėmis, neturinčiais šios būklės (21).

Be to, žmonės, turintys BED, dažnai hospitalizuojami, ambulatoriškai gydomi ir skubios pagalbos skyriuose lankosi, palyginti su tais, kurie neturi maitinimosi ar valgymo sutrikimų (22).

Nors ši rizika sveikatai yra reikšminga, yra daugybė veiksmingų BED gydymo būdų.

Santrauka Lova yra susijusi su padidėjusia svorio padidėjimo ir nutukimo rizika, taip pat susijusiomis ligomis, tokiomis kaip diabetas ir širdies ligos. Taip pat yra kitų pavojų sveikatai, įskaitant miego problemas, lėtinį skausmą, psichinės sveikatos problemas ir pablogėjusią gyvenimo kokybę.

Kokios yra gydymo galimybės?

BED gydymo planas priklauso nuo valgymo sutrikimo priežasčių ir sunkumo, taip pat nuo individualių tikslų.

Gydymas gali nukreipti į per didelę mitybos elgseną, per didelį svorį, kūno įvaizdį, psichinės sveikatos problemas ar jų derinį.

Terapijos galimybės apima kognityvinę elgesio terapiją, tarpasmeninę psichoterapiją, dialektinio elgesio terapiją, svorio metimo terapiją ir vaistus. Tai gali būti atliekama vienas su kitu, grupėje arba savipagalbos forma.

Kai kuriems žmonėms gali prireikti tik vieno tipo terapijos, o kitiems gali tekti išbandyti įvairius derinius, kol jie suras tinkamą variantą.

Medicinos ar psichinės sveikatos specialistas gali patarti, kaip pasirinkti individualų gydymo planą.

Kognityvinė elgesio terapija

KED kognityvinė elgesio terapija (CBT) skirta analizuoti ryšį tarp neigiamų minčių, jausmų ir elgesio, susijusių su valgymu, kūno formomis ir svoriu (2, 23).

Išsiaiškinus neigiamų emocijų priežastis ir modelius, gali būti parengtos strategijos, padedančios žmonėms jas pakeisti (2).

Konkrečios intervencijos apima tikslų nustatymą, savikontrolę, reguliaraus valgymo modelio pasiekimą, minčių apie save ir svorį keitimą bei sveikų svorio kontrolės įpročių skatinimą (23).

Įrodyta, kad terapeuto vadovaujamas CBT yra veiksmingiausias BED gydomų žmonių gydymas. Vieno tyrimo metu paaiškėjo, kad po 20 CBT seansų 79% dalyvių nebebendravo, o 59% iš jų po vienerių metų vis dar buvo sėkmingi (23).

Kita galimybė - vadovaujantis savipagalbos CBT. Šiuo formatu dalyviams paprastai suteikiamas vadovas, kaip savarankiškai dirbti, taip pat galimybė apsilankyti papildomuose susitikimuose su terapeutu, kad padėtų jiems vadovautis ir nustatyti tikslus (23).

Savarankiška terapijos forma dažnai yra pigesnė ir prieinamesnė, taip pat yra svetainių ir programų mobiliesiems, kurios siūlo palaikymą. Įrodyta, kad savipagalbos CBT yra veiksminga tradicinio CBT alternatyva (24, 25).

Santrauka CBT sutelkia dėmesį į neigiamų jausmų ir elgesio, kurie sukelia per didelį valgymą, nustatymą ir padeda nustatyti jų tobulinimo strategijas. Tai veiksmingiausias BED gydymas ir gali būti atliekamas su terapeutu arba teikiant savipagalbos formą.

Tarpasmeninė psichoterapija

Tarpasmeninė psichoterapija (IPT) grindžiama mintimi, kad per didelis valgymas yra įveikos būdas neišspręstoms asmeninėms problemoms, tokioms kaip sielvartas, santykių konfliktai, reikšmingi gyvenimo pokyčiai ar pagrindinės socialinės problemos (23).

Tikslas yra nustatyti specifinę problemą, susijusią su neigiamu valgymo elgesiu, pripažinti ją ir atlikti konstruktyvius pokyčius per 12–16 savaičių (2, 26).

Terapija gali būti formuojama grupėje arba vienas su kitu kartu su apmokytu terapeutu, kartais ji gali būti derinama su CBT.

Yra rimtų įrodymų, kad šios rūšies terapija turi ir trumpalaikį, ir ilgalaikį teigiamą poveikį mažinantį per daug valgantį maistą. Tai vienintelė tokia ilgalaikė gydymo terapija, kaip ir CBT (23).

Tai ypač efektyvu žmonėms, turintiems sunkesnių formų besaikį valgymą, ir tiems, kurių savivertė yra žemesnė (23).

Santrauka IPT mano, kad besaikis valgymas yra pagrindinis asmeninių problemų sprendimas. Jame nagrinėjamas per didelis valgymo elgesys, pripažįstant ir gydant pagrindines problemas. Tai sėkminga terapija, ypač sunkiais atvejais.

Dialektinio elgesio terapija

Dialektinis elgesio terapija (DBT) perdėtą valgymą laiko emocine reakcija į neigiamus išgyvenimus, su kuriais asmuo negali susidoroti kitaip (23).

Tai moko žmones sureguliuoti savo emocines reakcijas, kad jie galėtų susitvarkyti su neigiamomis kasdienio gyvenimo situacijomis nesivargindami (23).

Keturios pagrindinės DBT gydymo sritys yra dėmesingumas, tolerancija kančioms, emocijų reguliavimas ir tarpasmeninis veiksmingumas (23).

Tyrimas, kuriame dalyvavo 44 BED moterys, kurioms buvo atlikta DBT, parodė, kad 89% iš jų nutraukė per didelę valgymą gydymo pabaigoje, nors 6 mėnesių stebėjimo metu tai sumažėjo iki 56% (27).

Tačiau apie DBT ilgalaikį veiksmingumą ir jo palyginimą su CBT ir IPT yra nedaug.

Nors šio gydymo tyrimai yra perspektyvūs, reikia atlikti daugiau tyrimų, siekiant nustatyti, ar jis galėtų būti taikomas visiems žmonėms, turintiems BED.

Santrauka DBT supranta, kad per didelis valgymas yra atsakas į neigiamą kasdienio gyvenimo patirtį. Tam naudojami tokie būdai, kaip budrumas ir emocijų reguliavimas, siekiant padėti žmonėms geriau susitvarkyti ir nustoti blaškytis. Neaišku, ar jis veiksmingas ilguoju laikotarpiu.

Svorio metimo terapija

Elgesio svorio metimo terapija siekiama padėti žmonėms mesti svorį, o tai gali sumažinti per didelę valgymo elgseną, pagerindama savivertę ir kūno įvaizdį.

Tikslas yra laipsniškai keisti sveikos gyvensenos dietas ir mankštą, taip pat visą dieną stebėti maisto vartojimą ir mintis apie maistą. Tikimasi numesti apie 1 svarą (0,5 kg) per savaitę (23).

Nors svorio metimo terapija gali padėti pagerinti kūno įvaizdį ir sumažinti svorį bei su nutukimu susijusią riziką sveikatai, tačiau neįrodyta, kad ji yra tokia veiksminga kaip CBT ar IPT sustabdyti besaikį valgymą (23, 25, 28, 29).

Įrodyta, kad, kaip ir reguliariai gydant nutukimą, svorio gydymas, elgesio metodai padeda žmonėms pasiekti tik trumpalaikį ir vidutinį svorio metimą (25).

Vis dėlto tai vis tiek gali būti gera galimybė žmonėms, kuriems nesisekė su kitais gydymo būdais arba kurie pirmiausia nori mesti svorį (23).

Santrauka Svorio metimo terapija siekiama pagerinti apsivalymo simptomus, sumažinant svorį, tikintis, kad tai pagerins kūno įvaizdį. Tai nėra tokia sėkminga kaip CBT ar tarpasmeninė terapija, tačiau ji gali būti naudinga kai kuriems asmenims.

Vaistai

Buvo nustatyta, kad keli vaistai nuo peršalimo valgo ir dažnai yra pigesni bei greitesni nei tradicinė terapija.

Tačiau jokie dabartiniai vaistai nėra tokie veiksmingi gydant BED kaip elgesio terapija.

Galimi gydymo būdai: antidepresantai, vaistai nuo epilepsijos, pvz., Topiramatas, ir vaistai, kurie tradiciškai naudojami esant hiperaktyviems sutrikimams, pavyzdžiui, lisdeksamfetaminas (2).

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad vaistai turi pranašumą prieš placebą, kad trumpam sumažintų besaikį valgymą. Įrodyta, kad vaistai yra veiksmingi 48,7%, o placebai - 28,5% (30).

Jie taip pat gali sumažinti apetitą, obsesijas, kompulsijas ir depresijos simptomus (2).

Nors šie padariniai atrodo daug žadantys, dauguma tyrimų buvo atlikti per trumpą laiką, todėl vis dar reikia duomenų apie ilgalaikį poveikį (30).

Be to, šalutinis gydymo poveikis gali būti galvos skausmas, skrandžio problemos, miego sutrikimai, padidėjęs kraujospūdis ir nerimas (17).

Kadangi daugelis BED sergančių žmonių turi kitų psichinės sveikatos sutrikimų, tokių kaip nerimas ir depresija, jiems gydyti gali būti skiriami papildomi vaistai.

Santrauka Vaistai gali padėti per trumpą laiką pagerinti apsigimimą. Tačiau reikalingi ilgalaikiai tyrimai. Vaistai paprastai nėra tokie veiksmingi kaip elgesio terapija ir gali sukelti šalutinį poveikį.

Kaip įveikti bingėjimą

Pirmasis žingsnis įveikiant per didelį valgymą yra kalbėjimas su medicinos specialistu. Šis asmuo gali padėti nustatyti diagnozę, nustatyti sutrikimo sunkumą ir rekomenduoti tinkamiausią gydymą.

Apskritai veiksmingiausias gydymas yra CBT, tačiau yra įvairių gydymo būdų. Atsižvelgiant į individualias aplinkybes, geriausiai veiks tik viena terapija ar derinys.

Nesvarbu, kokia gydymo strategija naudojama, svarbu, kai įmanoma, pasirinkti sveiką gyvenimo būdą ir dietą.

Čia yra keletas papildomų naudingų strategijų:

• Turėkite maisto ir nuotaikos dienoraštį. Asmeninių trigerių nustatymas yra svarbus žingsnis mokantis valdyti per didelius impulsus.
• Praktikuokite budrumą. Tai gali padėti padidinti supratimą apie įkandimo paleidiklius, tuo pačiu padidindama savikontrolę ir išlaikant savęs priėmimą (31, 32, 33).
• Rasti ką nors, su kuo pasikalbėti. Svarbu palaikyti palaikymą, nesvarbu, ar tai būtų per partnerį, šeimą, draugą, per daug valgymo rėmimo grupių ar internetu (34).
• Rinkis sveiką maistą. Dieta, kurią sudaro maisto produktai, kuriuose yra daug baltymų ir sveikų riebalų, reguliarus maistas ir sveikas maistas padės patenkinti alkį ir suteiks reikiamų maistinių medžiagų.
• Pradėkite mankštintis. Pratimai gali padėti padidinti svorio metimą, pagerinti kūno įvaizdį, sumažinti nerimo simptomus ir pakelti nuotaiką (35, 36).
• Miegokite pakankamai. Miego trūkumas susijęs su didesniu kalorijų kiekiu ir netaisyklingu valgymo įpročiu. Rekomenduojama gerai išsimiegoti bent 7–8 valandas per naktį (37).

Santrauka CBT ir IPT yra geriausios BED gydymo galimybės. Kitos strategijos yra maisto ir nuotaikos dienoraščio laikymasis, sąmoningo elgesio praktika, palaikymo paieška, sveiko maisto pasirinkimas, mankšta ir pakankamas miegas.

Esmė

Lova yra dažnas maitinimo ir valgymo sutrikimas, kuris negydomas gali rimtai paveikti žmogaus sveikatą.

Jam būdingi pasikartojantys, nekontroliuojami didelio maisto kiekio valgymo epizodai, dažnai lydimi gėdos ir kaltės jausmo.

Tai gali neigiamai paveikti bendrą sveikatą, kūno svorį, savęs vertinimą ir psichinę sveikatą.

Laimei, yra labai veiksmingų BED gydymo būdų, įskaitant CBT ir IPT. Taip pat yra daugybė sveikos gyvensenos strategijų, kurias galima įtraukti į kasdienį gyvenimą.

Pirmasis žingsnis įveikiant BED yra paprašyti medicinos specialisto pagalbos.

Redaktoriaus pastaba: Šis kūrinys iš pradžių buvo paskelbtas 2017 m. Gruodžio 16 d. Dabartinė jo publikavimo data atspindi atnaujinimą, į kurį įtraukta Timothy J. Legg, PhD, PsyD medicininė apžvalga.