Kardiogeninis šokas

Turinys

• Kas yra kardiogeninis šokas?
• Šoko požymiai ir simptomai
• Kokios yra kardiogeninio šoko priežastys?
• Kokie yra rizikos veiksniai?
• Kaip diagnozuojamas kardiogeninis šokas?
• Kraujospūdžio matavimas
• Kraujo tyrimai
• Elektrokardiograma (EKG)
• Echokardiografija
• „Swan-Ganz“ kateteris
• Gydymo galimybės
• Kardiogeninio šoko komplikacijos
• Patarimai, kaip išvengti kardiogeninio šoko

Kas yra kardiogeninis šokas?

Kardiogeninis šokas ištinka, kai širdis nesugeba tiekti pakankamai kraujo gyvybiškai svarbiems kūno organams.

Dėl to, kad širdis nesugeba pripilti organizmui pakankamai maistinių medžiagų, sumažėja kraujospūdis ir organai gali pradėti gesti.

Kardiogeninis šokas yra nedažnas, tačiau kai jis ištinka, tai yra rimta medicinos pagalba.

Anksčiau kardiogeninio šoko beveik niekas neišgyveno. Šiandien pusė žmonių, patyrusių kardiogeninį šoką, greitai išgyvena. Taip yra dėl patobulinto gydymo ir greitesnio simptomų atpažinimo.

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba skambinkite 911, jei jaučiate bet kurį iš šios būklės simptomų.

Šoko požymiai ir simptomai

Kardiogeninio šoko simptomai gali pasirodyti labai greitai. Simptomai gali būti šie:

• sumišimas ir nerimas
• prakaitavimas ir šaltos galūnės, pavyzdžiui, pirštai ir kojų pirštai
• greitas, bet silpnas širdies plakimas
• mažai ar visai nėra šlapimo
• nuovargis
• staigus dusulys
• alpimas ar galvos svaigimas
• koma, jei laiku nesiimama priemonių šokui sustabdyti
• krūtinės skausmas, jei prieš tai buvo širdies priepuolis

Jei jaučiate kurį nors iš šių simptomų, nepaprastai svarbu paskambinti 911 arba nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Kuo anksčiau liga gydoma, tuo geresnė perspektyva.

Kokios yra kardiogeninio šoko priežastys?

Kardiogeninis šokas dažniausiai būna širdies priepuolio rezultatas.

Širdies priepuolio metu kraujo srautas per arterijas yra apribotas arba visiškai užblokuotas. Šis apribojimas gali sukelti kardiogeninį šoką.

Kitos sąlygos, galinčios sukelti kardiogeninį šoką, yra:

• staigus kraujagyslės užsikimšimas plaučiuose (plaučių embolija)
• skysčio kaupimasis aplink širdį, mažinantis jo užpildymo pajėgumą (perikardo tamponatas)
• vožtuvų pažeidimas, leidžiantis kraujui tekėti atgal (staigus vožtuvo regurgitacija)
• širdies sienos plyšimas dėl padidėjusio slėgio
• širdies raumens nesugebėjimas tinkamai dirbti arba kai kuriais atvejais išvis
• aritmija, kai virpesiai ar drebulys apatinėse kamerose (skilvelių virpėjimas)
• aritmija, kai skilveliai plaka per greitai (skilvelinė tachikardija)

Vaistų perdozavimas taip pat gali paveikti širdies sugebėjimą siurbti kraują ir gali sukelti kardiogeninį šoką.

Kokie yra rizikos veiksniai?

Kardiogeninio šoko rizikos veiksniai yra šie:

• ankstesnė širdies priepuolio istorija
• apnašų kaupimasis vainikinėse arterijose (arterijose, tiekiančiose kraują į širdį)
• ilgalaikė vožtuvų liga (liga, paveikianti širdies vožtuvus)

Tiems, kuriems jau yra silpna širdis, infekcija taip pat gali sukelti vadinamąjį „mišrų“ šoką. Tai kardiogeninis šokas ir septinis šokas.

Kaip diagnozuojamas kardiogeninis šokas?

Jei matote, kad kas nors ištiko širdies priepuolį, arba manote, kad jus gali ištikti širdies priepuolis, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Ankstyva medicininė pagalba gali padėti išvengti kardiogeninio šoko ir sumažinti širdies žalą. Būklė yra mirtina, jei ji negydoma.

Norėdami diagnozuoti kardiogeninį šoką, gydytojas atliks fizinį egzaminą. Egzamino metu bus nustatomas pulsas ir kraujospūdis.

Gydytojas gali paprašyti atlikti šiuos tyrimus diagnozei patvirtinti:

Kraujospūdžio matavimas

Tai parodys mažas vertes esant kardiogeniniam šokui.

Kraujo tyrimai

Kraujo tyrimai gali pasakyti, ar nepadaryta rimtos žalos širdies audiniams. Jie taip pat gali pasakyti, ar sumažėjo deguonies vertės.

Jei kardiogeninis šokas įvyko dėl širdies priepuolio, jūsų kraujyje bus daugiau fermentų, susijusių su širdies pažeidimu, ir mažiau deguonies, nei įprasta.

Elektrokardiograma (EKG)

Ši procedūra parodo širdies elektrinį aktyvumą. Testas gali parodyti nereguliarų širdies ritmą (aritmiją), pavyzdžiui, skilvelių tachikardiją ar skilvelių virpėjimą. Šios aritmijos gali sukelti kardiogeninį šoką.

EKG taip pat gali rodyti paspartėjusį pulsą.

Echokardiografija

Šis testas pateikia vaizdą, rodantį širdies kraujotaką, įvertinant širdies struktūrą ir veiklą.

Tai gali parodyti nejudrią širdies dalį, pvz., Ištikus širdies priepuoliui, arba ji gali rodyti nenormalumą vieno iš širdies vožtuvų srityje arba bendrą širdies raumens silpnumą.

„Swan-Ganz“ kateteris

Tai yra specializuotas kateteris, įdėtas į širdį slėgio, atspindinčio jo siurbimo funkciją, matavimui. Tai turėtų pateikti tik apmokytas intensyvumo specialistas ar kardiologas.

Gydymo galimybės

Norėdami gydyti kardiogeninį šoką, gydytojas turi surasti ir pašalinti šoko priežastį.

Jei priežastis yra širdies priepuolis, gydytojas gali skirti deguonies ir įterpti kateterį į arterijas, tiekiančias širdies raumenį, kad būtų pašalintas užsikimšimas.

Jei pagrindinė priežastis yra aritmija, gydytojas gali pabandyti ištaisyti aritmiją elektros šoku. Elektros šokas taip pat žinomas kaip defibriliacija ar kardioversija.

Gydytojas taip pat gali skirti vaistų ir pašalinti skysčių, kad pagerėtų kraujospūdis ir širdies veikla.

Kardiogeninio šoko komplikacijos

Jei kardiogeninis šokas yra stiprus arba per ilgai negydomas, jūsų organai negaus tinkamo deguonies tiekimo per kraują. Tai gali sukelti laikiną ar nuolatinį organų pažeidimą.

Pavyzdžiui, kardiogeninis šokas gali sukelti:

• smegenų pažeidimą
• kepenų ar inkstų nepakankamumas
• insultas
• širdies smūgis

Nuolatinis organų pažeidimas gali sukelti mirtį.

Patarimai, kaip išvengti kardiogeninio šoko

Norint išvengti kardiogeninio šoko, svarbiausia užkirsti kelią jo pagrindinėms priežastims. Tai apima prevenciją ir gydymą:

• aukštas kraujo spaudimas
• rūkymas
• nutukimas
• didelis cholesterolio kiekis

Štai keli patarimai, kurių reikia laikytis:

• Jei turite kokių nors simptomų, galinčių atspindėti širdies priepuolį, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
• Jei anksčiau sirgote širdies priepuoliu, gydytojas gali skirti vaistų, kurie stiprina širdį arba padeda jai atsigauti po širdies priepuolio.
• Jei turite aukštą kraujospūdį ar sirgote širdies priepuoliu, tvarkykite kraujospūdį su gydytoju.
• Reguliariai sportuokite, norėdami valdyti savo svorį.
• Valgykite sveiką mitybą, kad būtų lengviau valdyti cholesterolio kiekį kraujyje.
• Jei rūkote, mesti rūkyti. Štai kaip mesti rūkytą kalakutieną.

Svarbiausia, jei ištiko širdies priepuolis ar atsirado bet kuris iš kardiogeninio šoko simptomų, nedelsdami paskambinkite 911 arba apsilankykite skubios pagalbos skyriuje.

Gydytojai gali padėti išvengti kardiogeninio šoko, tačiau tik tuo atveju, jei gausite reikiamą medicinos pagalbą.