Kaip pagerinti psichinę sveikatą
Autorius:
Carl Weaver
Kūrybos Data:
25 Vasario Mėn 2021
Atnaujinimo Data:
20 Lapkričio Mėn 2024
Turinys
- Santrauka
- Kas yra psichinė sveikata?
- Kodėl psichinė sveikata yra svarbi?
- Kaip galiu pagerinti savo psichinę sveikatą?
Santrauka
Kas yra psichinė sveikata?
Psichinė sveikata apima mūsų emocinę, psichologinę ir socialinę gerovę. Tai daro įtaką mūsų mąstymui, jausmui ir veikimui, kai susitvarkome su gyvenimu. Tai taip pat padeda nustatyti, kaip mes įveikiame stresą, kaip bendraujame su kitais ir kaip pasirinkti. Psichinė sveikata yra svarbi kiekviename gyvenimo etape, nuo vaikystės ir paauglystės iki pilnametystės ir senėjimo.
Kodėl psichinė sveikata yra svarbi?
Psichinė sveikata yra svarbi, nes ji gali jums padėti
- Susidoroti su gyvenimo stresais
- Būkite fiziškai sveiki
- Užmegzti gerus santykius
- Prasmingai prisidėkite prie savo bendruomenės
- Dirbkite produktyviai
- Išnaudokite visas savo galimybes
Kaip galiu pagerinti savo psichinę sveikatą?
Norėdami pagerinti savo psichinę sveikatą, galite daug įvairių dalykų, įskaitant
- Išlieka pozityvus. Svarbu pabandyti turėti teigiamą požiūrį; keletas būdų tai padaryti
- Pusiausvyros tarp teigiamų ir neigiamų emocijų radimas. Išlikimas pozityvus nereiškia, kad niekada nejaučiate neigiamų emocijų, tokių kaip liūdesys ar pyktis. Jūs turite juos pajusti, kad galėtumėte judėti sunkiomis situacijomis. Jie gali padėti jums išspręsti problemą. Bet nenorite, kad tos emocijos imtų viršų. Pavyzdžiui, nėra naudinga nuolat galvoti apie blogus dalykus, įvykusius praeityje, arba per daug jaudintis dėl ateities.
- Bandymas sulaikyti teigiamas emocijas, kai jų turi
- Pertrauka nuo neigiamos informacijos. Žinokite, kada nustoti žiūrėti ar skaityti naujienas. Naudokitės socialine žiniasklaida, kad pasiektumėte palaikymo ir jaustumėtės susiję su kitais, tačiau būkite atsargūs. Nesileiskite į gandus, nesivelkite į ginčus ir nepalyginkite savo gyvenimo su kitais.
- Pratimo dėkingumas, o tai reiškia būti dėkingam už gerus dalykus jūsų gyvenime. Tai naudinga daryti kiekvieną dieną, galvojant apie tai, už ką esi dėkingas, arba užrašant tai žurnale. Tai gali būti dideli dalykai, tokie kaip artimųjų palaikymas, ar smulkmenos, pavyzdžiui, malonaus valgio mėgavimasis. Svarbu leisti sau akimirką pasimėgauti tuo, kad patyrėte teigiamos patirties. Dėkingumo praktikavimas gali padėti kitaip pamatyti savo gyvenimą. Pavyzdžiui, kai patiriate stresą, galite nepastebėti, kad yra ir tokių momentų, kai turite kokių nors teigiamų emocijų. Dėkingumas gali padėti juos atpažinti.
- Rūpinimasis savo fizine sveikata, nes jūsų fizinė ir psichinė sveikata yra susiję. Keletas būdų rūpintis savo fizine sveikata apima
- Būti fiziškai aktyviam. Sportas gali sumažinti streso ir depresijos jausmus ir pagerinti jūsų nuotaiką.
- Pakankamai išsimiegoti. Miegas veikia jūsų nuotaiką. Jei gerai neišsimiegate, galite lengviau erzinti ir pykti. Ilgainiui dėl kokybiško miego trūkumo galite labiau susirgti depresija. Taigi svarbu įsitikinti, kad turite reguliarų miego grafiką ir kiekvieną vakarą miegate pakankamai kokybiškai.
- Sveika mityba. Tinkama mityba padės geriau jaustis fiziškai, bet taip pat gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti nerimą bei stresą. Be to, nepakankamas tam tikrų maistinių medžiagų kiekis gali sukelti kai kurias psichines ligas. Pavyzdžiui, tarp mažo vitamino B12 kiekio ir depresijos gali būti ryšys. Tinkamai subalansuota mityba gali padėti gauti pakankamai reikalingų maistinių medžiagų.
- Ryšys su kitais. Žmonės yra socialinės būtybės, todėl svarbu palaikyti tvirtus, sveikus santykius su kitais. Gera socialinė parama gali padėti apsisaugoti nuo streso žalos. Taip pat gerai turėti skirtingų tipų jungtis. Be ryšio su šeima ir draugais, galite rasti būdų, kaip įsitraukti į savo bendruomenę ar kaimynystę. Pavyzdžiui, galite savanoriauti vietinėje organizacijoje arba prisijungti prie grupės, orientuotos į jums patinkantį pomėgį.
- Gyvenimo prasmės ir tikslo jausmo ugdymas. Tai gali būti jūsų darbas, savanorystė, naujų įgūdžių mokymasis ar dvasingumo tyrimas.
- Ugdymo įgūdžių lavinimas, kuriuos metodus naudojate stresinėms situacijoms įveikti. Jie gali padėti susidoroti su problema, imtis veiksmų, būti lankstiems ir nelengvai pasiduoti ją sprendžiant.
- Meditacija, tai yra proto ir kūno praktika, kai jūs išmoksite sutelkti savo dėmesį ir sąmoningumą. Yra daugybė rūšių, įskaitant dėmesingumo meditaciją ir transcendentinę meditaciją. Meditacija paprastai apima
- Rami vieta, kur kuo mažiau trukdžių
- Specifinė, patogi laikysena. Tai gali būti sėdėjimas, gulėjimas, vaikščiojimas ar kita padėtis.
- Dėmesio centre, pavyzdžiui, specialiai parinktas žodis ar žodžių rinkinys, daiktas ar jūsų kvėpavimas
- Atviras požiūris, kai bandai leisti, kad blaškymasis atsirastų ir vyktų natūraliai, jų nevertinant
- Atsipalaidavimo būdai yra praktika, kurią atliekate norėdami gauti natūralų kūno atsipalaidavimo atsaką. Tai sulėtina kvėpavimą, sumažina kraujospūdį ir sumažina raumenų įtampą bei stresą. Atsipalaidavimo būdų tipai apima
- Progresyvus atsipalaidavimas, kai įtempiate ir atpalaiduojate skirtingas raumenų grupes, kartais naudodami psichikos vaizdus ar kvėpavimo pratimus
- Vadovaujamasi vaizdais, kai jūs išmoksite sutelkti dėmesį į teigiamus vaizdus mintyse, kad padėtumėte jaustis labiau atsipalaidavusiems ir susitelkusiems
- „Biofeedback“, kai naudojatės elektroniniais prietaisais, kad išmoktumėte valdyti tam tikras kūno funkcijas, tokias kaip kvėpavimas, širdies ritmas ir raumenų įtampa
- Savęs hipnozė, kai, išgirdus tam tikrą pasiūlymą ar matant konkretų užuominą, siekiama patekti į atsipalaidavusią, į transą panašią būseną.
- Gilaus kvėpavimo pratimai, kurių metu daugiausia dėmesio skiriama lėtam, giliam, tolygiam kvėpavimui
Taip pat svarbu atpažinti, kada reikia pagalbos. Pokalbių terapija ir (arba) vaistais galima gydyti psichikos sutrikimus. Jei nežinote, kur gauti gydymą, pirmiausia susisiekite su savo pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.
- Kaip susidoroti su socialinės izoliacijos stresu