Kaip nustatyti ir gydyti kluverio-bucio sindromą

Turinys
Kluver-Bucy sindromas yra retas smegenų sutrikimas, atsirandantis dėl parietalinių skilčių pažeidimų, lemiančių elgesio pokyčius, susijusius su atmintimi, socialine sąveika ir seksualiniu veikimu.
Šį sindromą dažniausiai sukelia stiprūs smūgiai į galvą, tačiau jis taip pat gali atsitikti, kai parietalines skiltis pažeidžia degeneracinė liga, tokia kaip Alzheimerio liga, navikai ar infekcijos, tokios kaip paprastoji pūslelinė.
Nors Kluver-Bucy sindromas nėra išgydomas, gydymas kai kuriais vaistais ir ergoterapija padeda suvaldyti simptomus, leidžiančius išvengti kai kurių elgesio tipų.

Pagrindiniai simptomai
Visų simptomų yra labai retai, tačiau Kluver-Bucy sindromui būdingas vienas ar daugiau elgesio būdų, tokių kaip:
- Nevaldomas noras kišti daiktus į burną ar laižyti net viešumoje;
- Keistas seksualinis elgesys, linkęs ieškoti malonumo su neįprastais daiktais;
- Nekontroliuojamas maisto ir kitų netinkamų daiktų vartojimas;
- Sunkumas rodyti emocijas;
- Nesugebėjimas atpažinti kai kurių daiktų ar žmonių.
Kai kurie žmonės taip pat gali prarasti atmintį ir sunkumų kalbėdami ar suprasdami, kas jiems sakoma.
Kluver-Bucy sindromo diagnozę nustato neurologas, stebėdamas simptomus ir diagnostinius tyrimus, tokius kaip KT ar MRT.
Kaip atliekamas gydymas
Visiems Kluver-Bucy sindromo atvejams nėra įrodytos formos, tačiau rekomenduojama asmeniui padėti atlikti kasdienę veiklą ar dalyvauti ergoterapijos užsiėmimuose, kad išmoktų atpažinti ir nutraukti mažiau tinkamą elgesį, ypač kai esi viešoje vietoje.
Kai kuriuos neurologinėms problemoms gydyti vartojamus vaistus, tokius kaip karbamazepinas ar klonazepamas, taip pat gali nurodyti gydytojas, kad įvertintų, ar jie padeda palengvinti simptomus ir pagerina gyvenimo kokybę.