Kada tai atsiranda ir kaip nustatyti jaunų žmonių Alzheimerio ligą

Turinys

• Alzheimerio ligos simptomai jauniems žmonėms
• Greitasis Alzheimerio testas. Atlikite testą arba sužinokite, kokia rizika susirgti šia liga.
• Kuriems jauniems žmonėms gresia didžiausias pavojus
• Ką daryti kilus įtarimui

Alzheimerio liga yra demencijos sindromo rūšis, sukelianti degeneraciją ir progresuojantį smegenų pažeidimą. Simptomai pasireiškia po truputį, pirmiausia dėl atminties sutrikimų, kurie gali pereiti į psichinę sumišimą, apatiją, nuotaikos pokyčius ir sunkumus atlikti kasdienes užduotis, pavyzdžiui, gaminant maistą ar apmokant sąskaitas.

Šia liga dažniau serga vyresni nei 60 metų žmonės, tačiau ji gali pasireikšti ir jaunesniems suaugusiesiems. Kai ji serga jaunais žmonėmis, ši liga vadinama ankstyvuoju Alzheimeriu arba šeima, nes tai reta liga ir pasireiškia tik dėl genetinių ir paveldimų priežasčių, ir ji gali pasireikšti po 35 metų. Geriau supraskite, kokios yra Alzheimerio ligos priežastys ir kaip diagnozuoti.

Alzheimerio ligos simptomai jauniems žmonėms

Alzheimerio ligos simptomai yra progresuojantys, tai yra, jie atsiranda palaipsniui. Taigi pradiniai požymiai ir simptomai yra subtilūs, dažnai nepastebimi, tačiau jie blogėja bėgant mėnesiams ar metams.

Pradiniai simptomai	Išplėstiniai simptomai
Pamiršimas, kur laikėte daiktus;	Psichinis sumišimas;
Sunku prisiminti žmonių vardus, adresus ar numerius;	Beprasmiškų dalykų sakymas;
Laikykite daiktus neįprastose vietose;	Apatija ir depresija;
Pamirškite svarbius įvykius;	Dažnas kritimas;
Sunkumas orientuotis laike ir erdvėje;	Koordinacijos trūkumas;
Sunku atlikti skaičiavimus ar rašyti žodžius;	Šlapimo ir išmatų nelaikymas;
Sunku prisiminti dažnai atliktas veiklas, tokias kaip maisto gaminimas ar siuvimas.	Pagrindinės kasdienės veiklos, tokios kaip maudymasis, ėjimas į tualetą ir kalbėjimas telefonu, sunkumas.

Svarbu pažymėti, kad vieno ar kai kurių iš šių simptomų buvimas nepatvirtina Alzheimerio ligos buvimo, nes jie gali pasireikšti kitose situacijose, pavyzdžiui, žmonėms, turintiems nerimą ir depresiją, pavyzdžiui, reikalaujantis konsultacijos su neurologu, geriatru arba bendrosios praktikos gydytojui įvertinti galimybes.

Jei įtariate, kad šeimos narys gali sirgti šia liga, atlikite šį testą:

• 1
• 2
• 3
• 4
• 5
• 6
• 7
• 8
• 9
• 10

Greitasis Alzheimerio testas. Atlikite testą arba sužinokite, kokia rizika susirgti šia liga.

Pradėkite testą Ar jūsų atmintis gera?

• Turiu gerą atmintį, nors yra nedidelių užmaršumų, kurie netrukdo mano kasdienybei.
• Kartais pamirštu tokius dalykus kaip jų užduotas klausimas, pamirštu įsipareigojimus ir tai, kur palikau raktus.
• Aš paprastai pamirštu, ką ėjau daryti virtuvėje, svetainėje ar miegamajame ir ką dariau.
• Nepamenu paprastos ir naujausios informacijos, pavyzdžiui, ką tik sutikto žmogaus vardo, net jei labai stengiuosi.
• Neįmanoma prisiminti, kur esu ir kas yra mane supantys žmonės.

Ar žinai, kokia diena?

• Paprastai sugebu atpažinti žmones, vietas ir žinoti, kokia diena.
• Nelabai prisimenu, kokia diena, ir man šiek tiek sunku išsaugoti datas.
• Nesu tikras, koks mėnuo yra, bet sugebu atpažinti pažįstamas vietas, tačiau šiek tiek pasimetu naujose vietose ir galiu pasimesti.
• Aš tiksliai nepamenu, kas yra mano šeimos nariai, kur aš gyvenu, ir nieko nepamenu iš savo praeities.
• Aš žinau tik savo vardą, bet kartais prisimenu savo vaikų, anūkų ar kitų giminaičių vardus

Ar vis dar sugebate priimti sprendimus?

• Aš visiškai sugebu išspręsti kasdienes problemas ir gerai spręsti asmeninius bei finansinius klausimus.
• Man sunku suprasti kai kurias abstrakčias sąvokas, pavyzdžiui, kodėl žmogus gali būti liūdnas.
• Jaučiuosi šiek tiek nesaugi ir bijau priimti sprendimus, todėl man labiau patinka, kad kiti spręstų už mane.
• Nesijaučiu pajėgi išspręsti nė vienos problemos ir vienintelis sprendimas, kurį priimu, yra tai, ką noriu valgyti.
• Negaliu priimti jokių sprendimų ir esu visiškai priklausoma nuo kitų pagalbos.

Ar vis dar aktyviai gyvenate ne namuose?

• Taip, aš galiu normaliai dirbti, apsiperku, esu susijęs su bendruomene, bažnyčia ir kitomis socialinėmis grupėmis.
• Taip, bet man pradeda kilti sunkumų vairuojant, bet vis tiek jaučiuosi saugus ir žinau, kaip elgtis avarinėse ar neplanuotose situacijose.
• Taip, bet aš negaliu būti viena svarbiose situacijose ir man reikia, kad kas nors lydėtų mane prisiimdamas socialinius įsipareigojimus, kad galėčiau kitiems pasirodyti kaip „normalus“ žmogus.
• Ne, aš nepalieku namų vienas, nes neturiu galimybių ir man visada reikia pagalbos.
• Ne, aš negaliu išeiti iš namų vienas ir man per daug bloga tai padaryti.

Kaip tavo įgūdžiai namuose?

• Puiku. Aš vis dar turiu namų darbų, turiu pomėgių ir asmeninių interesų.
• Nebesinori nieko daryti namuose, bet jei jie primygtinai nori, aš galiu pabandyti ką nors padaryti.
• Aš visiškai atsisakiau savo veiklos, taip pat sudėtingesnių pomėgių ir interesų.
• Viskas, ką žinau, yra išsimaudyti vienai, apsirengti ir žiūrėti televizorių, o aš negaliu atlikti jokių kitų darbų namuose.
• Aš nesugebu nieko padaryti viena ir man reikia pagalbos viskuo.

Kaip jūsų asmeninė higiena?

• Esu visiškai pajėgus pasirūpinti savimi, apsirengti, nusiprausti, nusiprausti po dušu ir naudotis vonios kambariu.
• Man pradeda kilti sunkumų rūpintis savo asmenine higiena.
• Man reikia, kad kiti primintų, jog turiu eiti į tualetą, bet pats galiu patenkinti savo poreikius.
• Man reikia pagalbos apsirengiant ir išsivalant, o kartais apsivelkau drabužius.
• Aš negaliu nieko padaryti vienas, o man reikia, kad kažkas kitas pasirūpintų mano asmenine higiena.

Ar keičiasi jūsų elgesys?

• Mano elgesys normalus ir mano asmenybėje nėra pokyčių.
• Turiu nedidelių savo elgesio, asmenybės ir emocinės kontrolės pokyčių.
• Mano asmenybė po truputį keičiasi, anksčiau buvau labai draugiška ir dabar esu šiek tiek rūsti.
• Jie sako, kad aš labai pasikeičiau ir nebesu tas pats žmogus, o manęs jau vengia seni draugai, kaimynai ir tolimi giminaičiai.
• Mano elgesys labai pasikeitė ir aš tapau sunkiu ir nemaloniu žmogumi.

Ar galite gerai bendrauti?

• Man nėra sunku kalbėti ar rašyti.
• Man pradeda kilti sunkumų ieškant tinkamų žodžių, ir man reikia daugiau laiko, kol baigsiu savo samprotavimus.
• Vis sunkiau rasti tinkamus žodžius, o man sunku įvardyti objektus ir pastebiu, kad turiu mažiau žodyno.
• Labai sunku bendrauti, man sunku žodžiais, suprasti, ką jie man sako, ir nemoku skaityti ar rašyti.
• Aš tiesiog nemoku bendrauti, beveik nieko nesakau, nerašau ir nelabai suprantu, ką jie man sako.

Kaip tavo nuotaika?

• Normalu, nepastebiu jokių nuotaikos, susidomėjimo ar motyvacijos pokyčių.
• Kartais man pasidaro liūdna, nervinga, neramu ar prislėgta, bet be didelių gyvenimo rūpesčių.
• Kiekvieną dieną man pasidaro liūdna, nervinga ar neramu, ir tai darosi vis dažniau.
• Kiekvieną dieną jaučiuosi liūdna, nervinga, nerimastinga ar prislėgta ir neturiu jokio susidomėjimo ar motyvacijos atlikti kokią nors užduotį.
• Liūdesys, depresija, nerimas ir nervingumas yra mano kasdieniai palydovai, todėl visiškai praradau susidomėjimą daiktais ir nebesu nieko motyvuota.

Ar galite susikaupti ir atkreipti dėmesį?

• Turiu tobulą dėmesį, gerai susikaupiu ir puikiai bendrauju su viskuo, kas mane supa.
• Pradedu sunkiai į ką nors atkreipti dėmesį, o dieną mieguistu.
• Turiu šiek tiek dėmesio ir mažai dėmesio, todėl net nemiegodamas galiu kurį laiką žiūrėti į tašką ar užsimerkęs.
• Didelę dienos dalį praleidžiu miegodamas, į nieką nekreipiu dėmesio ir kalbėdamas sakau dalykus, kurie nėra logiški arba neturi nieko bendra su pokalbio tema.
• Negaliu į nieką atkreipti dėmesio ir esu visiškai nenuoseklus.

Ankstesnis Kitas

Kuriems jauniems žmonėms gresia didžiausias pavojus

Ankstyvoji arba šeiminė Alzheimerio liga pasireiškia mažiau nei 10% šios ligos atvejų ir tai atsitinka dėl paveldimų genetinių priežasčių. Taigi didžiausią pavojų kelia tie žmonės, kurie jau turi artimą giminę, sergančią tokio tipo demencija, pavyzdžiui, tėvai ar seneliai.

Paveldimo Alzheimerio liga sergančių vaikų vaikai gali atlikti genetinį tyrimą, kuris gali parodyti, ar yra pavojus susirgti šia liga, pavyzdžiui, Apolipoprotein E genotipas, tačiau tai brangus genetinis tyrimas ir prieinamas keliuose neurologijos centruose.

Ką daryti kilus įtarimui

Jei įtariama Alzheimerio liga jauniems žmonėms, svarbu pasitarti su bendrosios praktikos gydytoju ar neurologu, kad būtų atliktas klinikinis įvertinimas, fizinė apžiūra, atminties ir kraujo tyrimai.

Taip yra dėl to, kad ši liga yra labai reta žmonėms, kurie nėra vyresnio amžiaus, ir yra daug labiau tikėtina, kad atminties pokyčiai gali atsirasti dėl kitų priežasčių, tokių kaip:

• Nerimas;
• Depresija;
• Psichiatrinės ligos, tokios kaip bipolinis sutrikimas;
• Vitamino trūkumas, pavyzdžiui, vitaminas B12;
• Infekcinės ligos, tokios kaip išplitęs sifilis ar ŽIV;
• Endokrinologinės ligos, tokios kaip hipotirozė;
• Smegenų trauma, kurią sukelia traumos nelaimingų atsitikimų metu arba po insulto.

Šie pokyčiai gali pakenkti atminčiai ir sukelti psichinę painiavą, nes jie labai supainioti su Alzheimerio liga. Taigi gydymas bus specifinis ir priklausys nuo priežasties, todėl gali tekti vartoti, pavyzdžiui, antidepresantus, antipsichozinius ar skydliaukės hormonus.

Tačiau jei ankstyvoji Alzheimerio liga pasitvirtins, gydymą atliks neurologas, kuris gali nurodyti vartoti kitus vaistus, tokius kaip Donepezila, Galantamina ar Rivastigmine, be veiklos, tokios kaip ergoterapija, kineziterapija ir fiziniai pratimai. , kurie yra veikla, ypač nurodyta pradiniame ligos etape, siekiant skatinti atmintį ir padėti vykdyti kasdienę veiklą. Sužinokite, kokios yra Alzheimerio ligos gydymo galimybės.

Mūsų tinklalaidė mitybos specialistė Tatiana Zanin, slaugytoja Manuelis Reisas ir kineziterapeutė Marcelle Pinheiro išaiškina pagrindines abejones dėl maisto, fizinės veiklos, priežiūros ir Alzheimerio ligos prevencijos: