Pagrindiniai nerimo ir panikos priepuolio skirtumai

Turinys

• Kas yra nerimas
• Kaip patvirtinti, ar tai nerimas
• Kaip gydyti nerimą
• Kas yra panikos sutrikimas
• Kaip patvirtinti, ar tai panikos sutrikimas
• Kaip gydyti panikos sutrikimą

Daugeliui panikos krizė ir nerimo krizė gali atrodyti beveik tas pats, tačiau tarp jų yra keletas skirtumų, nuo jų priežasčių iki intensyvumo ir dažnumo.

Taigi svarbu žinoti, kaip juos atskirti, kad būtų galima nustatyti geriausią elgesio būdą, padėti gydytojui greičiau nustatyti diagnozę ir ieškoti tinkamiausio gydymo būdo. Nerimo ir panikos priepuolio skirtumai gali skirtis dėl agorafobijos intensyvumo, trukmės, priežasčių ir buvimo ar nebuvimo:

Žemiau mes geriau apibūdiname pagrindines kiekvieno iš šių sutrikimų savybes, kad būtų lengviau suprasti kiekvieną iš jų.

Kas yra nerimas

Nerimui būdingas nuolatinis per didelis nerimas ir jį sunku suvaldyti. Šis rūpestis yra kasdieniame žmogaus gyvenime mažiausiai 6 mėnesius ir ilgiau, jį lydi fiziniai ir psichologiniai simptomai, tokie kaip:

• Drebulys;
• Nemiga;
• Neramumas;
• Galvos skausmas;
• Dusulys;
• Nuovargis;
• Per didelis prakaitas;
• Palpitacija;
• Virškinimo trakto problemos;
• Sunkumai atsipalaiduoti;
• Skauda raumenis;
• Dirglumas;
• Lengva keičiantis nuotaikai.

Jis taip pat dažnai gali būti painiojamas su depresijos simptomais, tačiau, skirtingai nei depresija, nerimas daugiausia yra sutelktas į pernelyg didelį susirūpinimą ateities įvykiais.

Sužinokite daugiau apie nerimo simptomus.

Kaip patvirtinti, ar tai nerimas

Norint pabandyti suprasti, ar tai tikrai nerimo sutrikimas, svarbu kreiptis į psichologą ar psichiatrą, kuris, įvertinęs simptomus ir kai kuriuos gyvenimo įvykius, sugebės patvirtinti galimą diagnozę ir geriau nustatyti gydymą, kurio reikia laikytis.

Dažniausiai diagnozė patvirtinama, kai mažiausiai 6 mėnesius nerimaujama, kartu pasireiškiant tokiems simptomams kaip neramumas, jausmas būti ant krašto, nuovargis, sunkumas susikaupti, dirglumas, raumenų įtampa ir miego sutrikimai.

Kaip gydyti nerimą

Gydant nerimo sutrikimą, terapijos seansų metu rekomenduojama konsultuotis su psichologu, nes tai padės žmogui geriau susitvarkyti su kai kuriomis kasdienėmis situacijomis, pavyzdžiui, suvaldyti pesimizmą, padidinti toleranciją ir sustiprinti pasitikėjimą savimi. Jei reikia, kartu su terapijos seansais gydytojas taip pat gali nurodyti gydymą vaistais, kurių visada turėtų vadovauti psichiatras.

Kiti metodai, tokie kaip atsipalaidavimo metodai, reguliarus mankštinimasis, orientavimas ir konsultavimas, taip pat yra svarbūs gydymui. Pažiūrėkite, kurios gydymo galimybės dažniausiai naudojamos nerimui gydyti.

Kas yra panikos sutrikimas

Panikos sutrikimas laikomas, kai asmeniui pasikartoja panikos priepuoliai, kurie yra staigūs ir intensyvūs baimės epizodai, dėl kurių atsiranda daugybė staiga prasidedančių fizinių reakcijų, kurios apima:

• Palpitacija, stiprus ar greitas širdies plakimas;
• Per didelis prakaitas;
• Drebulys;
• Dusulio ar kvėpavimo pojūtis;
• Jausmas silpnas;
• Pykinimas ar diskomfortas pilve;
• Bet kurios kūno dalies tirpimas ar dilgčiojimas;
• Krūtinės skausmas ar diskomfortas;
• Šaltkrėtis ar karščio pojūtis;
• Jausmasis iš savęs;
• Baimė prarasti kontrolę ar išprotėti;
• Baimė mirti.

Panikos priepuolį galima supainioti su širdies priepuoliu, tačiau širdies priepuolio atveju yra stiprėjantis skausmas širdyje, kuris plinta į kairę kūno pusę, laikui bėgant dar labiau sustiprėja. Kalbant apie panikos priepuolį, skausmas yra dygliuotas krūtinėje, su dilgčiojimu ir pagerėja per kelias minutes, be to, jo intensyvumas yra 10 minučių, o priepuolis gali trukti daugiausiai nuo 20 iki 30 minučių.

Šiais atvejais labai dažnai pasireiškia agorafobija, kuri yra tam tikro tipo psichologinis sutrikimas, kai asmuo, bijodamas patirti priepuolį, vengia situacijų, kai nėra greitos pagalbos, arba vietų, kur negalima išvykti greitai, pavyzdžiui, autobusas, lėktuvai, kinas, susitikimai ir kt. Dėl to įprasta, kad asmuo namuose būna labiau izoliuotas, nesant darbe ar net socialiniuose renginiuose.

Žinokite šiek tiek daugiau apie panikos priepuolį, ką daryti ir kaip jo išvengti.

Kaip patvirtinti, ar tai panikos sutrikimas

Norėdami patvirtinti, ar tai panikos sutrikimas, ar net jei žmogų ištiko panikos priepuolis, jums reikia psichologo ar psichiatro pagalbos. Dažnai asmuo kreipiasi pagalbos supratęs, kad nebegali vienas išeiti iš namų, bijodamas, kad įvyks panikos priepuolis.

Tokiu atveju gydytojas nustatys diagnozę remdamasis asmens pasakyta ataskaita, bandydamas ją atskirti nuo kitų fizinių ar psichologinių ligų. Labai dažnai žmonės, kenčiantys nuo panikos sutrikimo, labai išsamiai praneša apie tokio tipo epizodus, o tai rodo, koks įvykis yra dramatiškas iki tokio gyvo atminimo.

Kaip gydyti panikos sutrikimą

Panikos sutrikimo gydymas iš esmės susideda iš terapijos seansų susiejimo su vaistų vartojimu. Šiuo metu dažniausiai vartojami antidepresantai, ir daugeliu atvejų simptomai gerokai pagerėja pirmosiomis gydymo savaitėmis.