Lūpos plyšys ir gomurys

Turinys

• Santrauka

Santrauka

Lūpos ir gomurio plyšimas yra apsigimimai, atsirandantys, kai kūdikio lūpa ar burna nesudaro tinkamai. Jie vyksta anksti nėštumo metu. Kūdikis gali turėti lūpos plyšį, gomurio plyšį arba abu.

Lūpos plyšys įvyksta, jei lūpą sudarantis audinys iki gimimo visiškai nesusijungia. Tai sukelia viršutinės lūpos angą. Anga gali būti maža plyšys arba didelė anga, einanti per lūpą į nosį. Jis gali būti vienoje ar abiejose lūpos pusėse arba, retai, lūpos viduryje.

Vaikai su lūpos plyšiu taip pat gali turėti gomurio plyšį. Burnos stogas vadinamas „gomuriu“. Su gomurio plyšiu audinys, iš kurio susidaro burnos stogas, nesusijungia teisingai. Kūdikiams gali būti atvira gomurio priekinė ir užpakalinė dalys arba gali būti atidaryta tik viena dalis.

Vaikams, turintiems lūpos ar gomurio plyšį, dažnai kyla problemų maitinant ir kalbant. Jie taip pat gali turėti ausų infekcijas, klausos praradimą ir dantų problemų.

Dažnai operacija gali uždaryti lūpas ir gomurį. Lūpos plyšio operacija paprastai atliekama iki 12 mėnesių amžiaus, o gomurio plyšio operacija - iki 18 mėnesių. Daugelis vaikų turi kitų komplikacijų. Jiems senstant gali prireikti papildomų operacijų, odontologinės ir ortodontinės priežiūros bei kalbos terapijos. Gydant dauguma vaikų, turinčių plyšių, gerai elgiasi ir gyvena sveikai.

Ligų kontrolės ir prevencijos centrai