Kas yra dispraksija ir kaip gydyti

Turinys

• Pagrindiniai simptomai
• Galimos priežastys
• Kaip patvirtinti diagnozę
• Kaip atliekamas gydymas
• Pratimai, kuriuos reikia atlikti namuose ir mokykloje

Dispraksija yra būklė, kai smegenims sunku planuoti ir koordinuoti kūno judesius, todėl vaikas negali išlaikyti pusiausvyros, laikysenos ir kartais net sunkiai kalba. Tokiu būdu šie vaikai dažnai laikomi „nerangiais vaikais“, nes jie be aiškios priežasties daužo daiktus, suklumpa ir krenta.

Priklausomai nuo paveiktų judesių tipo, dispraksiją galima suskirstyti į keletą tipų, tokių kaip:

• Motorinė dispraksija: būdingi sunkumai koordinuojant raumenis, kišantis į tokias veiklas kaip apsirengimas, valgymas ar vaikščiojimas. Kai kuriais atvejais tai taip pat siejama su lėtumu atlikti paprastus judesius;
• Kalbos dispraksija: sunku plėtoti kalbą, tariant žodžius neteisingai ar nepastebimai;
• Laikysenos dispraksija: sunku išlaikyti taisyklingą laikyseną, pavyzdžiui, stovint, sėdint ar einant.

Dispraksija gali paveikti ne tik vaikus, bet ir insultą patyrusius ar galvos traumą patyrusius žmones.

Pagrindiniai simptomai

Dispraksijos simptomai kiekvienam žmogui skiriasi priklausomai nuo paveiktų judesių tipo ir būklės sunkumo, tačiau daugeliu atvejų kyla sunkumų atliekant tokias užduotis:

• Pasivaikščiojimas;
• Šokti;
• Paleisti;
• Išlaikyti pusiausvyrą;
• Piešti ar piešti;
• Rašyti;
• Šukavimas;
• Valgykite su stalo įrankiais;
• Valytis dantis;
• Kalbėk aiškiai.

Vaikams dispraksija dažniausiai diagnozuojama tik nuo 3 iki 5 metų, ir iki šio amžiaus vaikas gali būti vertinamas kaip nerangus ar tingus, nes reikia daug laiko įvaldyti judesius, kuriuos jau daro kiti vaikai.

Galimos priežastys

Vaikų atveju dispraziją beveik visada sukelia genetiniai pokyčiai, dėl kurių nervų ląstelės vystosi ilgiau. Tačiau dispraksija gali pasireikšti ir dėl traumos ar smegenų pažeidimo, pavyzdžiui, insulto ar galvos traumos, kuri dažniau būdinga suaugusiesiems.

Kaip patvirtinti diagnozę

Vaikų diagnozę turėtų nustatyti pediatras, stebėdamas elgesį ir vertindamas tėvų bei mokytojų ataskaitas, nes nėra specialaus tyrimo. Taigi tėvams rekomenduojama užrašyti bet kokį keistą elgesį, kurį pastebi savo vaikui, taip pat pasikalbėti su mokytojais.

Suaugusiesiems šią diagnozę lengva nustatyti, nes ji iškyla po galvos smegenų traumos ir ją galima palyginti su tuo, ką asmuo galėjo padaryti anksčiau, o tai taip pat galiausiai nustatė pats asmuo.

Kaip atliekamas gydymas

Dispraksijos gydymas atliekamas taikant ergoterapiją, kineziterapiją ir logopediją, nes tai yra metodai, padedantys pagerinti vaiko fizinius aspektus, tokius kaip raumenų jėga, pusiausvyra, taip pat psichologiniai aspektai, suteikiant daugiau autonomijos ir saugumo. Tokiu būdu galima geriau atlikti kasdienę veiklą, socialinius santykius ir sugebėti įveikti dispraksijos keliamus apribojimus.

Taigi, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus poreikius, reikėtų parengti individualų intervencijos planą. Kalbant apie vaikus, taip pat svarbu įtraukti mokytojus į sveikatos priežiūros specialistų gydymą ir konsultavimą, kad jie žinotų, kaip elgtis, ir padėtų nuolat įveikti kliūtis.

Pratimai, kuriuos reikia atlikti namuose ir mokykloje

Keli pratimai, kurie gali padėti vaikui tobulėti ir toliau mokyti su sveikatos specialistais atliekamų metodų, yra šie:

• Padarykite galvosūkius: be motyvavimo skatinimo, jie padeda vaikui geriau suvokti regėjimą ir erdvę;
• Paraginkite savo vaiką rašyti kompiuterio klaviatūra: lengviau nei rašyti ranka, tačiau tam reikia ir koordinavimo;
• Išspauskite antistresinį kamuolį: leidžia stimuliuoti ir padidinti vaiko raumenų jėgą;
• Šaudyti kamuolį: stimuliuoja vaiko koordinaciją ir erdvės sampratą.

Mokykloje svarbu, kad mokytojai atkreiptų dėmesį į tai, kad jie skatintų žodinius, o ne rašomus, darbus, neprašydami pernelyg didelio darbo ir vengdami nurodyti visas klaidas, kurias vaikas daro darbe, dirbdamas po vieną.