6 dažniausios insulto pasekmės

Turinys

• 1. Sunkumai judinant kūną
• 2. Veido pokyčiai
• 3. Sunkumas kalbėti
• 4. Šlapimo ir išmatų nelaikymas
• 5. Painiava ir atminties praradimas
• 6. Depresija ir sukilimo jausmas
• Kaip atsigauna po insulto

Patyręs insultą, asmuo gali patirti keletą lengvų ar sunkių pasekmių, priklausomai nuo paveikto smegenų regiono, taip pat laiko, kurį tas regionas buvo negavęs kraujo. Dažniausias tęsinys yra jėgų praradimas, dėl kurio gali pasunkėti vaikščiojimas ar kalbėjimas, o tai gali būti laikinos arba išlikusios visam gyvenimui pasekmės.

Norint sumažinti insulto sukeltus apribojimus, gali prireikti atlikti kineziterapiją, logopediją ir kognityvinę stimuliaciją pasitelkiant kineziterapeutą, logopedą ar slaugytoją, kad įgytų daugiau autonomijos ir atsigautų, nes iš pradžių žmogus gali būti daug didesnis priklauso nuo ko nors kito atliekant kasdienes užduotis, pavyzdžiui, maudantis ar valgant.

Toliau pateikiamas dažniausių insultą patyrusių žmonių pasekmių sąrašas:

1. Sunkumai judinant kūną

Ėjimo, gulėjimo ar sėdėjimo sunkumai atsiranda dėl jėgų, raumenų ir pusiausvyros praradimo vienoje kūno pusėje, kai ranka ir koja yra paralyžiuoti, o tai vadinama hemiplegija.

Be to, pažeistos rankos ar kojos jautrumas taip pat gali būti sumažintas, padidinant riziką, kad asmuo nukris ir bus sužeistas.

2. Veido pokyčiai

Po insulto veidas gali tapti asimetriškas, kreiva burna, kaktos be raukšlių ir nuleista akimi tik vienoje veido pusėje.

Kai kuriems žmonėms taip pat gali būti sunku nuryti kietą ar skystą maistą, vadinamą disfagija, o tai padidina užspringimo riziką. Todėl, norint pagerinti patiekalų konsistenciją, maistą būtina pritaikyti prie kiekvieno žmogaus valgymo galimybių, ruošiant nedidelius minkštus maisto produktus arba naudojant tirštiklius. Be to, žmogus blogiau mato ir girdi iš tos pusės, kurioje yra pokyčių.

3. Sunkumas kalbėti

Daugeliui žmonių sunku kalbėti, jie turi labai žemą balso toną, nesugeba visiškai pasakyti kelių žodžių ar net visiškai praranda gebėjimą kalbėti, todėl sunku bendrauti su šeima ir draugais.

Tokiais atvejais, jei asmuo moka rašyti, pirmenybę galima teikti rašytiniam bendravimui. Be to, daugelis žmonių baigia kurti gestų kalbą, kad galėtų bendrauti su artimiausiais žmonėmis.

4. Šlapimo ir išmatų nelaikymas

Šlapimo ir išmatų nelaikymas yra dažnas, nes žmogus, norėdamas eiti į tualetą, gali prarasti jautrumą atpažinti, todėl, norint, kad būtų patogiau, rekomenduojama dėvėti sauskelnes.

5. Painiava ir atminties praradimas

Sumišimas po insulto taip pat yra gana dažnas tęsinys. Ši painiava apima elgesį, pvz., Sunku suprasti paprastus užsakymus ar atpažinti pažįstamus objektus, nežinoti, kam jie skirti, ir kaip jie naudojami.

Be to, atsižvelgiant į paveiktų smegenų regioną, kai kuriuos žmones taip pat gali sutrikdyti atmintis, o tai galiausiai trukdo žmogaus gebėjimui orientuotis laiku ir erdvėje.

6. Depresija ir sukilimo jausmas

Žmonėms, patyrusiems insultą, yra didesnė rizika susirgti sunkia depresija, kurią gali sukelti tam tikri hormoniniai pokyčiai, kuriuos įtakoja smegenų pažeidimai, bet ir sunkumai gyventi esant insulto nustatytiems apribojimams.

Kaip atsigauna po insulto

Norint sumažinti insulto apribojimus ir atgauti tam tikrą ligos padarytą žalą, būtina gydyti daugiadisciplinėje grupėje net ir išrašius ligoninę. Kai kurie gydymo būdai, kuriuos galima naudoti, yra šie:

• Kineziterapijos užsiėmimai su specializuotu kineziterapeutu, kuris padės pacientui atgauti pusiausvyrą, formą ir raumenų tonusą, gebėdamas vaikščioti, sėdėti ir gulėti vienas.
• Pažintinė stimuliacija su ergoterapeutais ir slaugytojais, kurie žaidimus ir veiklą vykdo, kad sumažintų painiavą ir netinkamą elgesį;
• Kalbos terapija su logopedais, kad atgautų galimybę išreikšti save.

Gydymas turėtų būti pradėtas kuo greičiau dar gulint ligoninėje ir palaikant reabilitacijos klinikose ar namuose, ir turėtų būti atliekamas kasdien, kad žmogus galėtų atgauti didesnę nepriklausomybę ir įgyti daugiau gyvenimo kokybės.

Buvimo ligoninėje trukmė priklauso nuo insulto sunkumo, tačiau daugeliu atvejų tai yra mažiausiai viena savaitė ligoninėje ir dar mėnesį gali būti palaikoma reabilitacijos klinikoje. Be to, namuose būtina tęsti gydymą, kad būtų sumažintos ilgalaikės pasekmės.