Širdies ligos ir depresija

Širdies ligos ir depresija dažnai eina koja kojon.

• Po širdies priepuolio ar širdies operacijos arba kai širdies ligos simptomai pakeičia jūsų gyvenimą, labiau jaučiatės liūdni ar prislėgti.
• Depresija sergantys žmonės dažniau serga širdies ligomis.

Geros naujienos yra tai, kad depresijos gydymas gali padėti pagerinti jūsų psichinę ir fizinę sveikatą.

Širdies ligos ir depresija yra susijusios įvairiais būdais. Kai kurie depresijos simptomai, pavyzdžiui, energijos trūkumas, gali apsunkinti rūpinimąsi savo sveikata. Depresija sergantys žmonės gali dažniau:

• Norėdami išgydyti depresijos jausmą, gerkite alkoholio, persivalgykite ar rūkykite
• Ne mankšta
• Pajuskite stresą, kuris padidina nenormalaus širdies ritmo ir aukšto kraujospūdžio riziką.
• Negalima teisingai vartoti jų vaistų

Visi šie veiksniai:

• Padidinkite širdies priepuolio riziką
• Padidinkite riziką mirti po širdies smūgio
• Padidina riziką būti grąžintam į ligoninę
• Sulėtinkite sveikimą po širdies priepuolio ar širdies operacijos

Gana dažnai po širdies priepuolio ar širdies operacijos jaučiasi nusiminęs ar liūdnas. Tačiau sveikstant reikėtų pradėti jaustis pozityviau.

Jei liūdni jausmai nepraeina arba atsiranda daugiau simptomų, nesigėdykite. Vietoj to turėtumėte paskambinti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui. Jums gali būti depresija, kurią reikia gydyti.

Kiti depresijos požymiai yra:

• Jaučiausi irzlus
• Sunku susikaupti ar priimti sprendimus
• Jaučiasi pavargęs arba neturi energijos
• Jaučiasi beviltiškas ar bejėgis
• Miego sutrikimai arba per didelis miegas
• Didelis apetito pokytis, dažnai padidėja svoris ar sumažėja jo svoris
• Malonumo praradimas įprastoje veikloje, įskaitant seksą
• Nevertingumo, savęs neapykantos ir kaltės jausmas
• Pakartotos mintys apie mirtį ar savižudybę

Depresijos gydymas priklausys nuo jos sunkumo.

Yra du pagrindiniai depresijos gydymo būdai:

• Pokalbių terapija. Kognityvinė elgesio terapija (CBT) yra tam tikra pokalbio terapijos rūšis, dažniausiai naudojama depresijai gydyti. Tai padeda pakeisti mąstymo modelius ir elgesį, kurie gali padidinti jūsų depresiją. Gali būti naudinga ir kitų rūšių terapija.
• Antidepresantai. Yra daugybė antidepresantų rūšių. Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) ir serotonino bei norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI) yra dvi labiausiai paplitusios vaistų rūšys, vartojamos depresijai gydyti. Jūsų paslaugų teikėjas ar terapeutas gali padėti jums rasti tinkamiausią.

Jei jūsų depresija yra lengva, gali pakakti pokalbių terapijos. Jei turite vidutinio sunkumo ar sunkią depresiją, jūsų paslaugų teikėjas gali pasiūlyti ir pokalbių terapiją, ir mediciną.

Depresija gali apsunkinti norą ką nors daryti. Tačiau yra būdų, kaip galite padėti sau jaustis geriau. Štai keli patarimai:

• Perkelti daugiau. Reguliarus fizinis krūvis gali padėti sumažinti depresiją. Tačiau jei atsigaunate po širdies problemų, prieš pradėdami sportuoti turėtumėte susitvarkyti su savo gydytoju. Gydytojas gali rekomenduoti prisijungti prie širdies reabilitacijos programos. Jei širdies reabilitacija jums netinka, paprašykite savo gydytojo pasiūlyti kitas mankštos programas.
• Aktyviai dalyvaukite sveikatos srityje. Tyrimai rodo, kad dalyvavimas sveikstant ir bendra sveikata gali padėti jaustis pozityviau. Tai apima vaistų vartojimą pagal nurodymus ir laikymąsi dietos.
• Sumažinkite stresą. Kiekvieną dieną praleiskite laiką užsiimdami atpalaiduojančiais dalykais, pavyzdžiui, klausydamiesi muzikos. Arba apsvarstykite meditaciją, taiči ar kitus atsipalaidavimo metodus.
• Kreipkitės į socialinę paramą. Pasidalijimas savo jausmais ir baimėmis su žmonėmis, kuriais pasitiki, gali padėti jaustis geriau. Tai gali padėti geriau įveikti stresą ir depresiją. Kai kurie tyrimai rodo, kad tai netgi gali padėti gyventi ilgiau.
• Laikykitės sveikų įpročių. Pakankamai išsimiegokite ir sveikai maitinkitės. Venkite alkoholio, marihuanos ir kitų pramoginių narkotikų.

Skambinkite 911 arba vietiniu skubios pagalbos telefono numeriu, savižudybių pagalbos telefonu (pavyzdžiui, Nacionalinė savižudybių prevencijos pagalbos linija: 1-800-273-8255) arba eikite į netoliese esančią greitosios pagalbos skyrių, jei turite minčių pakenkti sau ar kitiems.

Kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją, jei:

• Girdi balsus, kurių nėra.
• Jūs dažnai verkiate be priežasties.
• Jūsų depresija paveikė jūsų gebėjimą dalyvauti sveikstant, darbe ar šeimos gyvenime ilgiau nei 2 savaites.
• Jūs turite 3 ar daugiau depresijos simptomų.
• Manote, kad vienas iš jūsų vaistų gali sukelti depresiją. Nekeiskite ir nenustokite vartoti jokių vaistų nepasitarę su savo paslaugų teikėju.

Paplūdimio SR, Celano CM, Huffman JC, Lanuzi JL, Stern TA. Širdies ligomis sergančių pacientų psichiatrinis valdymas. In: Stern TA, Freudenreich O, Smith FA, Fricchione GL, Rosenbaum JF, red. Masačusetso bendrosios ligoninės bendrosios ligoninės psichiatrijos vadovas. 7-asis leidimas Filadelfija, PA: Elsevier; 2018 m.: 26 skyrius.

Lichtman JH, Froelicher ES, Blumenthal JA ir kt. Depresija kaip blogos prognozės rizikos veiksnys pacientams, sergantiems ūminiu koronariniu sindromu: sisteminga apžvalga ir rekomendacijos: mokslinis Amerikos širdies asociacijos pranešimas. Tiražas. 2014; 129 (12): 1350-1369. PMID: 24566200 pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24566200/.

Vaccarino V, Bremnerio Dž. Širdies ir kraujagyslių ligų psichiatriniai ir elgesio aspektai. In: Zipes DP, Libby P, Bonow RO, Mann DL, Tomaselli GF, Braunwald E, red. Braunwaldo širdies liga: širdies ir kraujagyslių medicinos vadovėlis. 11-asis leidimas Filadelfija, PA: Elsevier; 2019 m.: 96 skyrius.

Wei J, Rooks C, Ramadan R ir kt. Psichinio streso sukeltos miokardo išemijos ir vėlesnių širdies reiškinių metaanalizė pacientams, sergantiems vainikinių arterijų liga. Am J Cardiol. 2014; 114 (2): 187-192. PMID: 24856319 pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24856319/.

• Depresija
• Širdies ligos