Ankstyvasis Alzheimerio liga: kas tai yra, priežastys ir kaip ją atpažinti

Turinys

• Pagrindiniai simptomai
• Greitasis Alzheimerio testas. Atlikite testą arba sužinokite, kokia rizika susirgti šia liga.
• Kokio amžiaus pasireiškia ankstyvasis Alzheimerio liga?
• Kaip patvirtinti diagnozę
• Kaip atliekamas gydymas

Ankstyvoji Alzheimerio liga arba, kaip ji dar vadinama, „prieš senatvinę demenciją“, yra paveldima genetinė liga, prasidedanti iki 65 metų, paprastai tarp 30 ir 50 metų, ir pasireiškianti dėl baltymų, vadinamų tau ir beta, pertekliaus. amiloidai smegenyse, būtent dalyje, atsakingoje už kalbą ir atmintį.

Ankstyvasis Alzheimerio liga lemia pažinimo praradimą, o pagrindiniai jo simptomai yra nepakankamumas arba atminties praradimas, tačiau gali pasireikšti ir psichinė painiava, agresija ir sunkumai atliekant kasdienę veiklą.

Kai atsiranda pirmieji simptomai, jie dažnai yra painiojami su stresu ir blaškymu, todėl labai svarbu tai žinoti, ypač kai šeimoje yra buvusi liga, nes diagnozė pradžioje yra svarbi, kad asmuo galėtų būti gydomi iki simptomų pablogėjimo, be to, kad liga būtų lengviau kontroliuojama.

Pagrindiniai simptomai

Alzheimerio liga greitai ir be aiškios priežasties praranda pažinimą, todėl matomi šie simptomai:

• Pamiršus įprastus dalykus, kaip jūs pietavote ar ne;
• Dažni atminties sutrikimai, pavyzdžiui, išeiti iš namų ir pamiršti kelią, kur eitum;
• Psichinis sumišimas, pvz., nežinojimas, kur esate ar ką ten veikėte;
• Laikykite daiktus netinkamose vietose, kaip ir telefonas šaldytuvo viduje;
• Ilgam tylėk pokalbio viduryje;
• Nemiga, sunku miegoti ar keli naktiniai pabudimai;
• Sunku padaryti paprastas sąskaitas, kaip 3 x 4, arba mąstykite logiškai;
• Judėjimo praradimas, kaip sunku atsistoti vienam;
• Kančia ir depresija, kaip nepraeinantis liūdesys ir noras izoliuotis;
• Hiperseksualumas, gali būti masturbacija viešoje vietoje arba netinkama kalba;
• Dirglumas per daug už tai, kad neprisiminė tam tikrų dalykų arba nesuprato tam tikros situacijos;
• Agresyvumas, kaip daužyti šeimą ir draugus, mesti daiktus į sieną ar grindis;
• Apatija, tarsi nieko daugiau nesvarbu.

Jei įtariate Alzheimerio ligą savyje ar kitame iš jūsų artimųjų, šis testas pateikia 10 klausimų apie kasdienį gyvenimą, kuris parodo, ar tikrai yra rizika būti Alzheimerio liga:

• 1
• 2
• 3
• 4
• 5
• 6
• 7
• 8
• 9
• 10

Greitasis Alzheimerio testas. Atlikite testą arba sužinokite, kokia rizika susirgti šia liga.

Pradėkite testą Ar jūsų atmintis gera?

• Turiu gerą atmintį, nors yra nedidelių užmaršumų, kurie netrukdo mano kasdienybei.
• Kartais pamirštu tokius dalykus kaip jų užduotas klausimas, pamirštu įsipareigojimus ir tai, kur palikau raktus.
• Aš paprastai pamirštu, ką ėjau daryti virtuvėje, svetainėje ar miegamajame ir ką dariau.
• Nepamenu paprastos ir naujausios informacijos, pavyzdžiui, ką tik sutikto žmogaus vardo, net jei labai stengiuosi.
• Neįmanoma prisiminti, kur esu ir kas yra mane supantys žmonės.

Ar žinai, kokia diena?

• Paprastai sugebu atpažinti žmones, vietas ir žinoti, kokia diena.
• Nelabai prisimenu, kokia diena, ir man šiek tiek sunku išsaugoti datas.
• Nesu tikras, koks mėnuo yra, bet sugebu atpažinti pažįstamas vietas, tačiau šiek tiek pasimetu naujose vietose ir galiu pasimesti.
• Aš tiksliai nepamenu, kas yra mano šeimos nariai, kur aš gyvenu, ir nieko nepamenu iš savo praeities.
• Aš žinau tik savo vardą, bet kartais prisimenu savo vaikų, anūkų ar kitų giminaičių vardus

Ar vis dar sugebate priimti sprendimus?

• Aš visiškai sugebu išspręsti kasdienes problemas ir gerai spręsti asmeninius bei finansinius klausimus.
• Man sunku suprasti kai kurias abstrakčias sąvokas, pavyzdžiui, kodėl žmogus gali būti liūdnas.
• Jaučiuosi šiek tiek nesaugi ir bijau priimti sprendimus, todėl man labiau patinka, kad kiti spręstų už mane.
• Nesijaučiu pajėgi išspręsti nė vienos problemos ir vienintelis sprendimas, kurį priimu, yra tai, ką noriu valgyti.
• Negaliu priimti jokių sprendimų ir esu visiškai priklausoma nuo kitų pagalbos.

Ar vis dar aktyviai gyvenate ne namuose?

• Taip, aš galiu normaliai dirbti, apsiperku, esu susijęs su bendruomene, bažnyčia ir kitomis socialinėmis grupėmis.
• Taip, bet man pradeda kilti sunkumų vairuojant, bet vis tiek jaučiuosi saugus ir žinau, kaip elgtis avarinėse ar neplanuotose situacijose.
• Taip, bet aš negaliu būti viena svarbiose situacijose ir man reikia, kad kas nors lydėtų mane prisiimdamas socialinius įsipareigojimus, kad galėčiau kitiems pasirodyti kaip „normalus“ žmogus.
• Ne, aš nepalieku namų vienas, nes neturiu galimybių ir man visada reikia pagalbos.
• Ne, aš negaliu išeiti iš namų vienas ir man per daug bloga tai padaryti.

Kaip tavo įgūdžiai namuose?

• Puiku. Aš vis dar turiu namų darbų, turiu pomėgių ir asmeninių interesų.
• Nebesinori nieko daryti namuose, bet jei jie primygtinai nori, aš galiu pabandyti ką nors padaryti.
• Aš visiškai atsisakiau savo veiklos, taip pat sudėtingesnių pomėgių ir interesų.
• Viskas, ką žinau, yra išsimaudyti vienai, apsirengti ir žiūrėti televizorių, o aš negaliu atlikti jokių kitų darbų namuose.
• Aš nesugebu nieko padaryti viena ir man reikia pagalbos viskuo.

Kaip jūsų asmeninė higiena?

• Esu visiškai pajėgus pasirūpinti savimi, apsirengti, nusiprausti, nusiprausti po dušu ir naudotis vonios kambariu.
• Man pradeda kilti sunkumų rūpintis savo asmenine higiena.
• Man reikia, kad kiti primintų, jog turiu eiti į tualetą, bet pats galiu patenkinti savo poreikius.
• Man reikia pagalbos apsirengiant ir išsivalant, o kartais apsivelkau drabužius.
• Aš negaliu nieko padaryti vienas, o man reikia, kad kažkas kitas pasirūpintų mano asmenine higiena.

Ar keičiasi jūsų elgesys?

• Mano elgesys normalus ir mano asmenybėje nėra pokyčių.
• Turiu nedidelių savo elgesio, asmenybės ir emocinės kontrolės pokyčių.
• Mano asmenybė po truputį keičiasi, anksčiau buvau labai draugiška ir dabar esu šiek tiek rūsti.
• Jie sako, kad aš labai pasikeičiau ir nebesu tas pats žmogus, o manęs jau vengia seni draugai, kaimynai ir tolimi giminaičiai.
• Mano elgesys labai pasikeitė ir aš tapau sunkiu ir nemaloniu žmogumi.

Ar galite gerai bendrauti?

• Man nėra sunku kalbėti ar rašyti.
• Man pradeda kilti sunkumų ieškant tinkamų žodžių, ir man reikia daugiau laiko, kol baigsiu savo samprotavimus.
• Vis sunkiau rasti tinkamus žodžius, o man sunku įvardyti objektus ir pastebiu, kad turiu mažiau žodyno.
• Labai sunku bendrauti, man sunku žodžiais, suprasti, ką jie man sako, ir nemoku skaityti ar rašyti.
• Aš tiesiog nemoku bendrauti, beveik nieko nesakau, nerašau ir nelabai suprantu, ką jie man sako.

Kaip tavo nuotaika?

• Normalu, nepastebiu jokių nuotaikos, susidomėjimo ar motyvacijos pokyčių.
• Kartais man pasidaro liūdna, nervinga, neramu ar prislėgta, bet be didelių gyvenimo rūpesčių.
• Kiekvieną dieną man pasidaro liūdna, nervinga ar neramu, ir tai darosi vis dažniau.
• Kiekvieną dieną jaučiuosi liūdna, nervinga, nerimastinga ar prislėgta ir neturiu jokio susidomėjimo ar motyvacijos atlikti kokią nors užduotį.
• Liūdesys, depresija, nerimas ir nervingumas yra mano kasdieniai palydovai, todėl visiškai praradau susidomėjimą daiktais ir nebesu nieko motyvuota.

Ar galite susikaupti ir atkreipti dėmesį?

• Turiu tobulą dėmesį, gerai susikaupiu ir puikiai bendrauju su viskuo, kas mane supa.
• Pradedu sunkiai į ką nors atkreipti dėmesį, o dieną mieguistu.
• Turiu šiek tiek dėmesio ir mažai dėmesio, todėl net nemiegodamas galiu kurį laiką žiūrėti į tašką ar užsimerkęs.
• Didelę dienos dalį praleidžiu miegodamas, į nieką nekreipiu dėmesio ir kalbėdamas sakau dalykus, kurie nėra logiški arba neturi nieko bendra su pokalbio tema.
• Negaliu į nieką atkreipti dėmesio ir esu visiškai nenuoseklus.

Ankstesnis Kitas

Kokio amžiaus pasireiškia ankstyvasis Alzheimerio liga?

Paprastai ankstyvasis Alzheimerio liga pasireiškia nuo 30 iki 50 metų, tačiau nėra tikslaus amžiaus pradžios, nes yra pranešimų apie atsiradimą tiek 27, tiek 51 metų amžiaus, todėl rekomenduojama žmonėms, turintiems šeimos istoriją, žinoti simptomus, nes jų dažnai galima nepastebėti ir supainioti su stresu ir išsiblaškymu.

Ankstyvojo Alzheimerio ligos atveju ligos simptomai pasireiškia daug greičiau nei vyresnio amžiaus žmonėms, o nesugebėjimas savimi pasirūpinti pasireiškia labai anksti. Žinokite, kaip atpažinti Alzheimerio simptomus vyresnio amžiaus žmonėms.

Taigi, jei yra bent menkiausias įtarimas dėl šios ligos, nurodoma, kad reikia kreiptis į neurologą, kad jis kuo greičiau gautų teisingą diagnozę ir pradėtų tinkamą gydymą, nes tokiu būdu, nepaisant to, kad nėra gydymo, ji gali turėti savo uždelstą evoliuciją.

Kaip patvirtinti diagnozę

Ankstyvojo Alzheimerio liga diagnozuojama stebint ligos požymius ir simptomus, išskiriant kitas demencijos rūšis, atliekant atminties ir pažinimo testus, asmens ir šeimos pranešimus bei smegenų funkcijos sutrikimo įrodymus atliekant vaizdo tyrimus, pvz., MRT ( MRT) arba kompiuterinė kaukolės tomografija (KT).

Kaip atliekamas gydymas

Šiuo metu ankstyvojo Alzheimerio liga nėra gydoma, atvejį lydintis neurologas gali skirti vaistus, kad sumažintų simptomų poveikį žmogaus gyvenimui, tokius kaip donepezilas, rivastigminas, galantaminas ar memantinas, kurie padeda išlaikyti psichines kognityvines funkcijas.

Be vaistų, skirtų, pavyzdžiui, miego kokybei ir nuotaikai gerinti, ir indikacijos, kaip pradėti psichoterapiją. Taip pat gali būti rekomenduojama pakeisti mitybą, pirmenybę teikiant natūraliam maistui ir į kasdienę veiklą įtraukiant fizinę veiklą.

Mūsų podcast'e mitybos specialistė Tatiana Zanin, slaugytoja Manuel Reis ir kineziterapeutė Marcelle Pinheiro išaiškina pagrindines abejones dėl maisto, fizinės veiklos, priežiūros ir Alzheimerio ligos prevencijos: