Hidronefrozė: kas tai yra, simptomai ir gydymas
Turinys
- Pagrindiniai simptomai
- Galimos hidronefrozės priežastys
- Kaip atliekamas gydymas
- Galimos hidronefrozės komplikacijos
Hidronefrozė yra inkstų išsiplėtimas, kuris įvyksta, kai šlapimas negali praeiti į šlapimo pūslę, todėl kaupiasi inksto viduje. Kai taip atsitinka, inkstai negali normaliai veikti, todėl jo funkcija silpnėja, todėl gali atsirasti inkstų nepakankamumo rizika.
Paprastai hidronefrozė pasireiškia kaip kitos ligos, tokios kaip inkstų akmenys ar šlapimo takų navikas, komplikacija, todėl norint išvengti problemos, rekomenduojama kreiptis į nefrologą ar bendrosios praktikos gydytoją, kad būtų nustatyta problemos priežastis ir pradėtas tinkamas gydymas. rimtesnės pasekmės.
Daugeliu atvejų hidronefrozė pažeidžia tik vieną iš inkstų, tačiau taip pat galima patirti dvišalę hidronefrozę, kurios simptomai gali pasireikšti greičiau ir būti intensyvesni, nes pažeidžiami abu inkstai.
Pagrindiniai simptomai
Pirmieji hidronefrozės simptomai yra lengvesni ir paprastai apima norą dažnai šlapintis ir staigų norą šlapintis. Tačiau laikui bėgant gali atsirasti kitų požymių, tokių kaip:
- Nuolatinis skausmas viršutinėje pilvo dalyje ir nugaroje;
- Pykinimas ir vėmimas;
- Skausmas šlapinantis;
- Pilnos šlapimo pūslės pojūtis net po šlapinimosi;
- Šlapinimosi sunkumas;
- Šlapimo kiekio sumažėjimas;
- Žemas karščiavimas.
Be to, žmonėms, sergantiems hidronefroze, taip pat yra didesnė rizika susirgti šlapimo takų infekcijomis, kurias lydi kiti simptomai, tokie kaip deginimasis šlapinantis, drumstas šlapimas, nugaros skausmai ir šaltkrėtis. Žiūrėkite išsamesnį šlapimo takų infekcijos simptomų sąrašą.
Įtarus šlapinimosi problemą, svarbu kreiptis į ginekologą, nefrologą ar urologą atlikti diagnostinių tyrimų, tokių kaip ultragarsas, šlapimo tyrimas ar kraujo tyrimas, siekiant nustatyti galimą priežastį ir pradėti tinkamą gydymą.
Galimos hidronefrozės priežastys
Hidronefrozė paprastai atsiranda, kai yra šlapimtakių, kurie yra kanalai, pernešantys šlapimą iš inkstų į šlapimo pūslę, užkimimas, užkertantis kelią šlapimo patekimui. Kai kurios situacijos, galinčios sukelti šią blokadą, yra inkstų akmenys, šlapimo takų navikai arba padidėjusi vyrų prostata.
Be to, nėštumo metu hidronefrozė taip pat yra labai dažna, nes vaisiaus augimas gimdos viduje gali paspausti šlapimo takus ir užkirsti kelią šlapimo patekimui, kuris pradeda kauptis inksto viduje.
Kaip atliekamas gydymas
Hidronefrozės gydymas susideda iš susikaupusio šlapimo pašalinimo ir ligos priežasties pašalinimo, kad šlapimas galėtų laisvai tekėti į šlapimo pūslę ir palikti inkstą, sumažindamas patinimą. Taigi gydymas gali skirtis priklausomai nuo hidronefrozės priežasties:
- Inkstų akmuo: atsižvelgiant į dydį, gydytojas gali rekomenduoti ultragarso terapiją ar operaciją akmeniui pašalinti;
- Vyrų prostatos padidėjimas: šlapimo takų viduje galima įdėti mažą tinklelį, kad būtų sumažintas prostatos sukeliamas slėgis ir būtų leidžiamas šlapimo nutekėjimas;
- Šlapimo infekcijos: galima gydyti tik naudojant antibiotiką, pvz., Ciprofloxacino.
Navikų atveju gali prireikti operacijos, kad būtų pašalinta masė, o gali tekti gydyti, pavyzdžiui, chemoterapija ar radioterapija. Geriau supraskite, kaip gydomas šlapimo pūslės navikas.
Paprastai inkstai atsistato maždaug per 6 savaites nuo gydymo pradžios, negresia tolesnio organo pažeidimo, išskyrus tuos, kurie jau atsirado iki gydymo pradžios.
Galimos hidronefrozės komplikacijos
Kai hidronefrozė nėra tinkamai gydoma, inkstų patinimas sukelia nedidelius pažeidimus, trukdančius organo funkcionavimui. Taigi laikui bėgant gali atsirasti svarbių mineralų disbalansas organizme, taip pat rimtos inkstų infekcijos ir didelė rizika susirgti inkstų nepakankamumu.