Kas yra traukuliai, priežastys, rūšys ir simptomai

Turinys

• Pagrindinės priežastys
• Priepuolių tipai
• Priepuolių požymiai ir simptomai
• Ką daryti
• Kaip atliekamas gydymas

Traukuliai yra sutrikimas, kai dėl per didelio elektrinio aktyvumo kai kuriose smegenų srityse nevalingas kūno ar jo dalies raumenų susitraukimas įvyksta.

Daugeliu atvejų priepuolis yra išgydomas ir gali niekada nebepasikartoti, ypač jei jis nėra susijęs su neuronų problema. Tačiau jei tai atsitinka dėl rimtesnės sveikatos problemos, tokios kaip epilepsija ar net organo nepakankamumas, gali prireikti tinkamai gydyti ligą, be gydytojo paskirtų antikonvulsinių vaistų. kontroliuoti jo išvaizdą.

Be gydymo, taip pat svarbu žinoti, ką daryti priepuolio metu, nes per vieną iš šių epizodų didžiausia rizika yra kritimas, kuris gali sukelti traumą ar smaugimą, rizikuojant savo gyvybe.

Pagrindinės priežastys

Priepuolius gali sukelti kelios situacijos, kurių pagrindinės yra:

• Didelis karščiavimas, ypač vaikams iki 5 metų;
• Ligos, tokios kaip epilepsija, meningitas, stabligė, encefalitas, ŽIV infekcija, pavyzdžiui;
• Galvos trauma;
• Susilaikymas po ilgalaikio alkoholio ir narkotikų vartojimo;
• Kai kurių vaistų nepageidaujama reakcija;
• Metabolizmo problemos, pvz., Diabetas, inkstų nepakankamumas ar hipoglikemija;
• Deguonies trūkumas smegenyse.

Karščiavimo priepuoliai gali atsirasti per pirmąsias 24 vaikų karščiavimo valandas ir gali būti kai kurių ligų, pavyzdžiui, otito, plaučių uždegimo, gripo, peršalimo ar sinusito, pasekmė. Paprastai karščiuojantis priepuolis kelia grėsmę gyvybei ir nepalieka neurologinių pasekmių vaikui.

Stiprus stresas taip pat gali sukelti intensyvų priepuolius primenantį nervų sutrikimą. Dėl šios priežasties jis neteisingai vadinamas nerviniu priepuoliu, tačiau teisingas jo pavadinimas yra konversijos krizė.

Priepuolių tipai

Priepuolius galima suskirstyti į du tipus pagal smegenų dalis, susijusias su:

• Židinio priepuoliai, kuriame pasiekiamas tik vienas smegenų pusrutulis, o asmuo gali prarasti sąmonę ir gali jo neprarasti ir turėti motorinių pokyčių;
• Apibendrinti traukuliai, kurio metu paveikiamos abi smegenų pusės ir kurias paprastai lydi sąmonės netekimas.

Be šios klasifikacijos, priepuoliai gali būti klasifikuojami pagal priepuolio epizodo simptomus ir trukmę:

• Paprastas židinys, kuris yra židinio priepuolių tipas, kai asmuo nepraranda sąmonės ir patiria pojūčių pokyčius, pavyzdžiui, kvapus ir skonį bei jausmus;
• Kompleksinis židinys, kai asmuo jaučiasi sutrikęs ar svaigsta galva ir negali atsakyti į kai kuriuos klausimus;
• Atoniška, kad asmuo praranda raumenų tonusą, praeina ir visiškai praranda sąmonę. Šis priepuolis gali pasireikšti keletą kartų per dieną ir trunka kelias sekundes;
• Apibendrintas tonikas-kloninis, kuris yra labiausiai paplitęs priepuolių tipas ir kuriam būdingas raumenų sustingimas ir nevalingi raumenų susitraukimai, be to, per didelis seilėjimasis ir garsų skleidimas. Šio tipo priepuoliai trunka apie 1–3 minutes, o po priepuolio žmogus jaučiasi labai pavargęs ir neprisimena, ką daryti;
• Nebuvimas, kuri dažniau pasitaiko vaikams ir kuriai būdingas kontakto su išoriniu pasauliu praradimas, kai asmuo kelias sekundes lieka miglotu ir fiksuotu žvilgsniu, grįždamas prie įprastos veiklos, tarsi nieko nebūtų nutikę.

Svarbu žinoti apie priepuolių epizodus, ypač priepuolio nebuvimą, nes jis yra labai atsargus, jis gali nepastebėti ir atitolinti diagnozę bei gydymą.

Priepuolių požymiai ir simptomai

Norėdami sužinoti, ar tai tikrai priepuolis, galima pastebėti keletą požymių ir simptomų:

• Staigus kritimas praradus sąmonę;
• Nekontroliuojamas raumenų drebulys sugniaužtais dantimis;
• Nevalingi raumenų spazmai;
• Drool arba puta prie burnos;
• Šlapimo pūslės ir žarnyno praradimas;
• Staigus sumišimas.

Be to, prieš atsirandant priepuolio epizodui, asmuo be jokios aiškios priežasties gali skųstis tokiais simptomais kaip spengimas ausyse, pykinimas, galvos svaigimas ir nerimo jausmas. Priepuolis gali trukti nuo 30 sekundžių iki kelių minučių, tačiau trukmė paprastai nėra susijusi su priežasties sunkumu.

Ką daryti

Priepuolio metu svarbiausia sukurti saugią aplinką, kad žmogus nesusižeistų ir nepatirtų traumos. Norėdami tai padaryti, turite:

1. Pašalinkite daiktus, pavyzdžiui, kėdes šalia aukos;
2. Padėkite auką į šalį ir atlaisvinkite aptemptus drabužius, ypač aplink kaklą;
3. Pabūkite su auka, kol ji atgaus sąmonę.

Niekada nedėkite pirštų į aukos burną ir nebandykite pašalinti bet kokio tipo protezų ar daiktų iš burnos, nes yra labai didelė rizika, kad žmonės įgels pirštus. Peržiūrėkite kitas atsargumo priemones, kurių reikia imtis ir ko nedaryti priepuolio metu.

Jei įmanoma, taip pat turėtumėte atkreipti dėmesį į priepuolio trukmę, jei reikia, informuoti apie tai gydytoją.

Kaip atliekamas gydymas

Priepuolių gydymą visada turėtų nurodyti bendrosios praktikos gydytojas arba neurologas. Tam reikia įvertinti, ar nėra kokių nors priežasčių, sukeliančių traukulių atsiradimą. Jei yra priežastis, gydytojas paprastai rekomenduoja tinkamai gydyti šią problemą, taip pat naudoti prieštraukulinius vaistus, tokius kaip fenitoinas, kad būtų išvengta naujo priepuolio rizikos.

Kadangi priepuolis dažnai būna nepakartojamas momentas, kuris nepasikartoja, gana dažnai gydytojas nenurodo konkretaus gydymo arba neatlieka tyrimų po pirmojo epizodo. Paprastai tai daroma, kai yra epizodų iš eilės.