Hipertenzinė krizė: kas tai yra, kaip atpažinti ir kaip gydyti

Turinys

• Kaip atpažinti
• Ką daryti esant hipertenzinei krizei

Hipertenzinė krizė, dar vadinama hipertenzijos krize, yra situacija, kuriai būdingas spartus kraujospūdžio padidėjimas, paprastai apie 180/110 mmHg ir kuris negydomas gali sukelti rimtų komplikacijų.

Hipertenzinė krizė gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir žmonėms, kurie niekada neturėjo problemų dėl spaudimo, tačiau tai dažniausiai pasitaiko žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį ir nesilaikantiems gydytojo rekomenduojamo gydymo.

Kaip atpažinti

Hipertenzinę krizę galima pastebėti per požymius ir simptomus, kurie atsiranda greitai padidėjus slėgiui, pvz., Galvos svaigimą, neryškų matymą, galvos ir kaklo skausmus. Kai tik atsiranda požymių ir simptomų, svarbu išmatuoti slėgį ir, įvykus dideliems pokyčiams, nedelsiant vykti į ligoninę atlikti kitų tyrimų, pavyzdžiui, elektrokardiogramos, ir pradėti gydymą.

Kraujospūdžio padidėjimas gali įvykti dėl kurio nors organo sužalojimo ar tiesiog dekompensacijos. Taigi hipertenzinę krizę galima suskirstyti į du pagrindinius tipus:

• Hipertenzinė skuba: tai atsitinka padidėjus kraujospūdžiui ir gali atsirasti pirmą kartą arba būti dekompensacija. Hipertenzinė skuba paprastai neturi simptomų ir nekelia pavojaus asmeniui, tik gydytojas rekomenduoja naudoti vaistus slėgiui reguliuoti.
• Hipertenzinė avarija: kai staiga padidėja kraujospūdis, susijęs su organo pažeidimu, kuris gali būti susijęs su tokiomis sunkiomis situacijomis kaip ūminis miokardo infarktas, hipertenzinė encefalopatija, ūminė plaučių edema, hemoraginis insultas ar aortos disekcija. Šiuo atveju svarbu, kad asmuo būtų hospitalizuotas, kad būtų stebimi ir kontroliuojami požymiai ir simptomai, o spaudimas sunormalėja per 1 valandą, vartojant vaistus tiesiai į veną, kad būtų išvengta komplikacijų.

Svarbu, kad hipertenzinė krizė būtų nustatyta ir greitai gydoma, kad būtų išvengta komplikacijų, kurios gali pakenkti bet kurio organo veiklai ar sukelti pavojų asmens gyvybei. Pagrindiniai organai, paveikti hipertenzinės krizės, yra akys, širdis, smegenys ir inkstai, dėl kurių gali sutrikti jų veikla. Be to, netinkamai gydantis, rizika pablogėti sveikatos būklei yra didesnė, o tai gali sukelti mirtį.

Ką daryti esant hipertenzinei krizei

Hipertenzinės krizės gydymas gali skirtis, atsižvelgiant į atliktų tyrimų rezultatus, ir dažniausiai vaistų vartojimą slėgiui sumažinti nurodo gydytojas. Be to, norint išlaikyti namuose kontroliuojamą slėgį, svarbu laikytis gydytojo nurodyto gydymo ir turėti sveikos gyvensenos įpročių, tokių kaip reguliarus fizinis aktyvumas ir subalansuota bei mažai druskinga dieta. Sužinokite, kaip kasdien sumažinti druskos suvartojimą.